Po piketo prie Rusijos ambasados aktyvistas laukia teismo posėdžio

by Locomotive.press

Šį antradienį, gruodžio 20 d., vyks teismo posėdis dėl kaltinimų, pareikštų piketo prie Rusijos ambasados dalyviui Mikolai Dziadokui. Iš 9 piketo dalyvių jam vienam buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas dėl atstumo iki ambasados nesilaikymo už kurį gali būti skirta bauda nuo 144 iki 579 eurų arba iki 1 mėnesio trukmės areštas.

Piketas buvo surengtas š.m. lapkričio 7 dieną siekiant išreikšti solidarumą su Rusijos politiniais kaliniais bei kaip reakcija į Ildaro Dadino laišką, kuriame jis pagarsino apie įkalinimo įstaigoje patiriamus kankinimus. Praėjus kelioms minutėms po protesto pradžios atvykę policijos pareigūnai pareikalavo protestuotojų atsitraukti nuo ambasados dar apie 80 m, prie tvenkinio. Protestuotojams paprašius pagrįsti reikalavimą įstatymu pareigūnai to nepadarė, bet iškvietė pastiprinimą. Protesto dalyviai, tarp kurių ir Mikola Dziadokas, bandė įtikinti pareigūnus, jog atstumas nėra pažeistas, tačiau šie griebė jį už rūbų ir nutempė į policijos automobilį. Po ten praleistos valandos, jis buvo pristatytas į policijos nuovadą, kur pateikė savo paaiškinimą. Po dviejų savaičių jam buvo surašytas protokolas dėl LR susirinkimų įstatymo (4 str. 3 p.) nuostatos organizuoti mitingus ir akcijas ne arčiau kaip 25 metrų atstumu nuo diplomatinių atstovybių nesilaikymo.

Piketuotojų įsitikinimu jie atstumo nepažeidė, tačiau M. Dziadokas sakė galėjęs būti 20-25 metrų atstumu nuo ambasados tvoros. Policijos pareigūnai taip pat įspėjo piketuotojus, jog šie apie akciją neinformavo kaip tai numatoma LR susirinkimų įstatyme.1

Paklaustas kodėl jo manymu jis vienas buvo patrauktas atsakomybėn, M. Dziadokas sakė, jog tai galbūt yra dėl to, kad jis laikė garsiakalbį ir aktyviai priešinosi policijos reikalavimui, kuris jo manymu buvo nepagrįstas. „Galbūt jie palaikė mane kokiu lyderiu, kuris turėtų būti arešuotas.“, sakė jis.

Jo manymu toks reikalavimas yra dar ir žeminantis, kadangi tokiu atstumu nuo ambasados niekas protestuotojų negirdės: „80 metrų nuo ambasados nieko nesigirdėtų, šauktum pats sau. Tokį patį poveikį turėtum šaukdamas namie; tokių reikalavimų kėlimas yra žeminantis.“

Dziadokas pabrėžė, jog piketas vyko taikiai, naudojantis konstitucine teise turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Posėdis vyks Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius), 8.30 val.

Locomotive.press vaizdo medžiaga iš piketo lapkričio 7 d.:

Iliustracijoje: M. Dziadokas Maksimo Saryčevo (Maxim Saryčev) parodos-projekto „Pavogtos dienos“ atidaryme Genocido aukų/KGB muziejuje Vilniuje, 2016 11 30. Locomotive.press nuotr.

Daugiau skaitykite: Akcijos prie Rusijos ambasados dalyvius sutrikdė policijos elgesys – VIDEO

Gedimino prospektas priklauso žmonėms!

by Locomotive.press

Gruodžio 11 d., sekmadienį, 13 val. Lietuvos pėsčiųjų asociacija kviečia į akciją, kuria siekiama automobilių vairuotojams ir Vilniaus miesto administracijai priminti, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis Gedimino prospekte automobilių eismas yra draudžiamas. Draudžiamas jis ir kiekvieną darbo dieną nuo 19 val. Šis draudimas atsirado po Gedimino prospekto rekonstrukcijos 2003 m., tačiau jis buvo efektyvus tik tol, kol veikė mechaniniai užtvarai. Jiems sugedus kelio ženklų reikalavimų laikėsi retas vairuotojas, o policija kontrolės imdavosi tik kartais.

Akcijos dalyviai kviečiami atsinešti kamuolį, badmintono raketę ar kokį kitą lauko žaidimams tinkamą inventorių, inicijuoti užsiėmimus. Pėsčiųjų saugumą užtikrins policijos patruliai, kurie taisyklių nesilaikantiems vairuotojams rašys KET pažeidimo protokolus.

Akcijos vieta: Gedimino prospektas ties Kudirkos aikšte

Visuomeninės organizacijos protestuoja prieš neekologišką ir neefektyvų Vilniaus viešojo transporto keitimą – VIDEO

by Locomotive.press

Prieš porą savaičių, lapkričio 23 d., Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko tarybos posėdis, kurio metu pristatytas pasiūlymas atnaujinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonių parką nuomos veiklos būdu įsigyjant 150 autobusų.1 Į tai reaguodamos penkios visuomeninės organizacijos išplatino kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius „Dėl nuoseklaus CO2 emisijos mažinimo priemonių taikymo priimant sprendimus dėl viešojo transporto priemonių nuomos ar įsigijimo“ (kreipimosi tekstas žemiau). Juo organizacijos kritikavo pasiūlymą kaip prieštaraujantį savivaldybės deklaruojamiems tikslams mažinti oro taršą bei atkreipė dėmesį, jog kitos Europos sostinės dyzeliu varomų autobusų atsisako teikdamos prioritetą elektra varomam transportui. Lapkričio 23 d. posėdžio metu taryba balsavimu pasiūlymą įsigyti autobusus atmetė, tačiau šiandien, gruodžio 7 d., jis bus teikiamas svarstymui pakartotinai.

Dalinamės ištrauka iš detalios pastarųjų savaičių įvykių apžvalgos troleibusas.lt tinklaraštyje, papildytos Locomotive.press vaizdo medžiaga:

150-ties dyzelinių autobusų projektas: kas įvyko per 2 savaites

Aut. Marius Markevičius

Trečiadienį, gruodžio 7 d., Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdyje ir vėl bus pateikiamas svarstymui sprendimo „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“ projektas. Analogišką sprendimą (kurį posėdžio metu vienas tarybos narys pavadino rašteliu)  buvo mėginama prastumti prieš 2 savaites. Šiuo sprendimu savo valdomą įmonę savivaldybė įpareigotų veiklos nuomos būdu įsigyti (t.y., 8 metus nuomotis, priežiūrą taip pat atliekant gamintojo atstovui) 150 dyzeliniu kuru varomų autobusų. Būtent toks nuomos terminas, tokia kuro rūšis ir tokia techninė priežiūra numatyta dar 2016 m. liepos mėnesį paskelbtuose Autobusų veiklos nuomos Techninių specifikacijų projekto dokumentuose.

Antras bandymas prastumti šį projektą vyksta nepaisant to, kad kad bendrame komitetų posėdyje, kuris vyko 2016-11-30, atsakymų į konkrečius klausimus pateikta nebuvo, o komitetai išsiskirstė taip nieko ir nenutarę. Tikėtina, kad sprendimas po svarstymų komitetuose bus prastumtas jau kitame posėdyje, kuris turėtų vykti prieš pat šv. Kalėdas, 2016-12-21.

Sutapimas – jau kitą dieną po komitetų posėdžio sudegė dar vienas VVT autobusas. Šį faktą tie, kurie siekia dar 150 dyzelinių autobusų Vilniaus gatvėse, panaudojo kaip argumentą, kad štai kodėl reikia naujų autobusų. Kaip sakoma, mūsų mieste dvigubų standartų tikrai nėra; jeigu užsidega autobusas – reikia naujo, o štai jeigu sugenda troleibusas – reikia šiuos naikinti.

Taigi šiame straipsnyje panagrinėkime, kas įvyko per 2 savaites, pradėdami visuomeninių organizacijų kreipimusi, tęsdami tarybos posėdžio apžvalga ir galiausiai trumpai apžvelgdami praėjusią savaitę paskelbtą naudotų autobusų viešąjį pirkimą.

Visuomeninių organizacijų kreipimasis

Po troleibusas.lt straipsnio paskelbimo penkių visuomeninių organizacijų – Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos, Lietuvos dviratininkų bendrijos, Asociacijos „Gelbėkime Vilniaus medžius“ ir Susivienijimo Žali.lt atstovai išplatino kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius „Dėl nuoseklaus CO2 emisijos mažinimo priemonių taikymo priimant sprendimus dėl viešojo transporto priemonių nuomos ar įsigijimo“. Kreipimosi tekstas:

Mes, žemiau pasirašančios visuomeninės organizacijos, šiuo kreipimusi raginame Vilniaus Miesto savivaldybės Tarybą nuosekliai ir sąžiningai laikytis Vilniaus miesto įsipareigojimų iki 2020 metų pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, priimant sprendimus dėl viešojo transporto priemonių (dyzelinių autobusų) nuomos.

Primename, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės pasirašytą Merų paktą, „vietos valdžios institucijos dalijasi atsakomybę už visuotinio atšilimo problemos sprendimą su nacionalinėmis vyriausybėmis ir šį įsipareigojimą jos turi prisiimti nepaisant kitų įsipareigojimų“. Taip pat primename, kad šis dokumentas kartu su įpareigoja jį pasirašiusias institucijas sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį „bent 20 proc. lyginant su baziniais 2003 metais“.

Augančios oro taršos Vilniaus mieste problema tiesiogiai liečia miesto gyventojų sveikatos klausimus. Sprendimas dėl nuomojamų transporto priemonių turi būti priimamas atsižvelgiant į Vilniaus miesto oro taršos matavimo stotelių fiksuojamą ketvirtus metus augančią oro taršą sostinėje bei į faktą, kad dyzelinių variklių eksploatavimas didina PM2.5 bei NOx dalelių koncentraciją. Skatiname Tarybą atsižvelgti į faktą, kad eksploatuojant troleibusus, CO2 emisija yra mažinama. Priklausomai nuo elektros generavimo šaltinio ji gali būti sumažinta iki 0.

Viešąjį interesą atstovaujančioms organizacijoms kelia susirūpinimą didėjantis atotrūkis tarp Vilniaus savivaldybės deklaruojamų tikslų, įgyvendinamų priemonių ir viešos komunikacijos. Norėtume paraginti atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės padalinius aktyviau viešinti informaciją apie augančią oro taršą bei informuoti visuomenę apie oro taršai mažinti skirtų realių priemonių metodinį taikymą.

Europos miestai vienas po kito uždraudžia dyzelinių transporto priemonių judėjimą miestų centruose – toks sprendimas jau priimtas Paryžiuje, tai svarsto ir Londonas (https://www.carthrottle.com/post/no-diesel-cars-in-paris-by-2020-and-london-might-ban-them-too-why-the-world-now-seems-to-hate-diesels/). Tokioje perspektyvoje Vilniaus sprendimas pirkti dyzelinius autobusus atrodo lyg iš 20 amžiaus. Tikimės, kad ketinimų įsigyti ar nuomotis itin taršius dyzelinius autobusus bus atsisakyta, o bus priimtas sprendimas įsigyti ar nuomotis ne tik mažiau taršius SGD varomus autobusus, bet ir troleibusus.

Prieš tarybos posėdį – piketas

Likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio, kreipimąsi pasirašiusių visuomeninių organizacijų, taip pat ir dviejų politinių partijų – LŽP ir LSDP – atstovai susirinko į trumpą piketą. Piketo metu tarybos nariai buvo kviečiami susimąstyti, ar tikrai dyzelinis transportas yra tinkamas šiuo metu sprendimas, ar tikrai ketinama balsuoti už vilniečiams geriausią variantą. Pasikalbėti su piketo dalyviais atėjo Vilniaus miesto tarybos narys Mark Adam Harold, kuris norėjo sužinoti, kokias sprendimo alternatyvas piketuojantys siūlo ir kodėl. Prieš pat tarybos posėdį priėjo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris ne tik teigė, kad būtų įsigijami nebūtinai dyzeliniai autobusai, tačiau tuo pačiu kalbėjo ir apie tai, kad VVT ir už ES skiriamas investicijas neva įsigys troleibusus, ir galbūt juos pati surinkinės (tai turėsią paaiškėti po galimybių analizės, kuri kaip tik šiuo metu atliekama).

Locomotive.press medžiaga:

Visgi didžiausios įdomybės laukė tarybos posėdžio metu.

2016-11-23 tarybos posėdis: konkretūs klausimai ir aptakūs (arba melagingi) atsakymai

Tarybos nariams buvo pateiktas ne tik vieno sakinio sprendimo projektas, bet ir analogiškai skurdi medžiaga, turinti paaiškinti tokio sprendimo motyvus. Kiekvienam taryboje svarstomam klausimui pateikiami aiškinamieji raštai. Šalia matote fragmentą iš aiškinamojo rašto (pabraukta troleibusas.lt), o pilną dokumentą galite pamatyti čia.

aiskinamasis-rastas-del-sprendimo-atnaujinti-viesojo-transporto-priemoniu-parka-2016-11-14

Gan netikėta, tačiau svarstant šį klausimą tarybos posėdyje vyko tikrai audringos diskusijos (vaizdo įraše – nuo 39:40):

Klausimų buvo tikrai daug, čia pateikiame tik kai kurių tarybos narių klausimus ir į juos pateiktus atsakymus.

L. Stoškus: Noriu žinoti administracijos nuomonę, ar yra priimtina tokia įmonės pozicija, kai įmonės kaštai yra subalansuojami perkeliant išorinius kaštus ant vartotojų pečių. Ką aš turiu omenyje? Atnaujiname visą autobusų parką iki 5 metų amžiaus, ir nė kiek neinvestuojame į elektrinį transportą, kuris yra 20 metų senumo. Tai yra kaštai taršos persikelia ant visų miestiečių pečių. Ar šita pozicija yra priimtina ir ar administracija supranta šito sprendimo pasekmes?

K. Lubys, Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas: Klausimas yra pakankamai gilus ir tikrai labai rimtas, bet būtent tie nauji autobusai, kuriuos planuoja įsigyt, išleidžiami su Euro 6 varikliu, tai geriausios emisijos ir ekologiniai parametrai tikrai yra išlaikyti. Elektrinio transporto tikrai nemanoma pamiršti ir ateitis – elektriniam transportui, nes jeigu mes pažiūrėsim, kas tai yra troleibusas, tai apibrėžimas labai paprastas, tai yra autobusas, tik jo kuro rūšis kontaktinis tinklas, o palaipsniui pereinam pagal inovacijas prie akumuliatorinių baterijų, o galbūt net prie vandeniliu kraunamų baterijų ir ta pažanga tikrai eina į priekį. Mums dar yra svarbus kitas dalykas, kad mes, turėdami numatytą pinigų sumą, norim kuo daugiau įsigyti tų transporto priemonių, kurios būtų sąlyginai pigesnės ir išlaikyti kokybės lygį. Palaipsniui siekiant, prieisim ir prie to etapo, atnaujinant ir tą mūsų elektrinių transporto priemonių parką.

D. Kuolys: Mes prašomi apsispręst dėl konkretaus autobusų pirkimo, didelės lėšos, bet mes kviečiami apsispręst nematydami strateginės perspektyvos.

K. Lubys: Būtent vizijos matymas ir ilgalaikės strategijos numatymas viešajame transporte didžiąja dalim viena iš dedamųjų, kur atsakys pradedamas rengti Darnaus judumo planas. Artimiausiame posėdyje planuojame pateikti informaciją, kas jau padaryta, ir prašysime tarybos narių, kad formuojant tą viešojo transporto viziją, turėtume tokį bendrą susitikimą, pateiktumėm savo argumentus ir matymus, labai norėsim ir politikų pastabų, į ką jie norėtų atkreipt dėmesį, be abejo atsakysim į visus pateiktus paklausimus, bet tą viziją turėsim suformuoti kartu.

R. Šimašius: Neužtenka viešojo transporto vizijos, turi būti judumo Vilniaus mieste vizija, o kad ir kas bebūtų, atnaujinimas esamo viešojo transporto yra bet kokios gyvybingos vizijos sudedamoji dalis, todėl tai neturėtų būti pagrindas atidėlioti šiuos sprendimus.

Ž. Šilgalis: Man keista, kaip meras pristatė klausimą, lyg sakydamas, kad tai yra išskirtinė (VVT) valdybos kompetencija, ir taryba čia nė prie ko. Ta įmonė yra Vilniaus miesto įmonė, ir taryba tikrai prie ko. Juo labiau, kad eina klausimas apie didelius kaštus, kurie gali sukelti ne tiktai naudą vilniečiams, bet gali ir po kurio laiko virsti ir galvos skausmu tiems patiems vilniečiams. Čia mes svarstom ne klausimą, leisti atnaujinti transportą ar neleisti. Klausimas, kaip tai yra daroma, ir eina kalba apie dideles išlaidas. Lizingas ir veiklos nuoma irgi yra skirtingi dalykai. Kodėl šitą naują transportą reikia daryti veiklos nuomos pagrindu – man nėra aišku, kai lizingas yra pigesnė įsigijimo forma. Ar dėl to, kad kažkam taip norisi? Todėl taryba turi šiuos klausimus svarstyti, turi žinoti esmę, o tie, kurie tokius sprendimus daro – turi prisiimti atsakomybę.

R. Šimašius: tarybos posėdyje medžiaga yra pateikta, ir net skuba nesiūloma, normalia tvarka svarstysim ir viską įvertinsim.

M. A. Harold: pirkimas yra vienas dalykas, bet priežiūra yra labai svarbu, jeigu kalbame apie purviną dyzelinį variklį. Noriu paklausti, ar esate patenkintas darbo kokybe ir priežiūros darbo kokybe, ir kaip kontroliuojama, kad priežiūra būtų kokybiška, ir dėl to švaresnis variklis ir būtų mažiau taršos?

K. Lubys: atsakant į klausimą dėl taršių transporto priemonių, tai ypač aukšti reikalavimai, atsižvelgiant į „Baltąją knygą“ ir net turim mes tokias nuostatas, kurios mums sudaro papildomų sunkumų, kad registruojant naują transporto priemonę nuo kitų metų neregistruos transporto priemonių Lietuvoje naujai su Euro 5 varikliais dėl taršos, bet būtent tik su Euro 6 emisijos varikliais, kad būtent užtikrinti tą taršą. Tos nuostatos eina iš Europos Komisijos, mūsų Susisiekimo ministerija aprobuoja tuos teisės aktus į nacionalinius. Taip kad visa tai palaikoma nacionaliniam lygmeny, savivaldybė tik turi nepažeisti ir mes to laikomės.

V. Urbonavičius: Mere, suklydote dėl to, kad čia išimtinė (VVT) valdybos kompetencija, nes kaip žinote, akcinių bendrovių įstatyme yra parašyta, kad sprendimus dėl įsigijimų, kurie viršija 1/20 įstatinio kapitalo, priima akcininkas, šiuo atveju taryba. Bet kuo ydingas yra tekstas šio sprendimo? Šio sprendimo tekstas yra ydingas tuo, kad mes čia visi sutariame, kad tikrai reikia atnaujinti parką ir net labiausiai kritikuojantys turbūt pritaria tam. Tačiau apie tai, kokio tipo sandorį pasirinkti – iš pateiktos informacijos vienareikšmiška nuomonė nesusidaro, netgi greičiau susidaro atvirkštinė nuomonė, nes normalaus pagrindimo nėra ir jo negali būti. Tai, ką pateiks konkurso metu nuomos ar lizingo bendrovės mes nežinome, o nuo to labai stipriai priklauso, kiek mokėsime ir kiek apskritai vilniečiams kainuos viešasis transportas. Manau, kad būtų sunku pritarti tokiam sprendimo tekstui, todėl galbūt galima siūlyti išbraukti įsigijimo būdą?

R. Šimašius: Tikrai išbraukti galima ir įsigijimo būdą, ir daugybę kitų dalykų. Dar kartą priminsiu, kad tarybos žodis yra ypatingai svarbus šioje vietoje ir niekas to neginčija, bet šioje vietoje jis nėra būtinas. Aš siūlyčiau pritarti to žodžio išbraukimui, bet kokiu atveju svarstymo metu tai galėsime dar kartą normaliau padiskutuoti.

V. Benkunskas: Pritariu, kad mūsų viešojo transporto parką reikia radikaliai atnaujinti ir mes einame teisingu keliu, bet man nepatinka, kaip mes juo einame. Turime pirmą ir paskutinį prie medžiagos pridėtą lapą, paskutiniame lape turime valdybos posėdžio protokolą, kuriame yra parašyta, kas jau yra sugalvota ir kas bus daroma. Dabar reikalingas tarybos legalizavimas valdybos seniai pasirinktam keliui. Tada reikia turėti sąžinės ir sudėti tuos sprendimus, kurie valdyboje yra priimti, į sprendimo projektą. Veiklos būdą jūs pridėjot, didelė diskusija kilo, kokiu kuru turi būti varomos transporto priemonės – tas irgi turi būti tarybos sprendime, ir galų gale uždėta kaina, kainos ribos. Protokole stebėtojų tarybos posėdžiui yra nurodyti 55 mln. (eurų), tarybos sprendime mes to neturime. Kol tų dalykų nebus sprendimo projekte, mūsų frakcija nepalaikys tokio sprendimo.

K. Lubys: Tas valdybos matymas, kad pati vertė tų autobusų, kuriais naudosis miestiečiai 8 metus, gali išaugti iki 55 mln., bet savivaldybės administracija paprašė VVT administracijos patikslinti. Informacijos patikslinimo ėjom ir į savo pagrindinį komitetą, ir administracija teikia papildomus rodiklius, ir dar svarstymo metu mes tai detalizuosim ir išsakysim aiškesnį administracijos matymą tuo klausimu. Bet tikrai tai nereiškia, kad vertė – 55 mln. ir kad tai yra ta riba, kurią mes privalėsim sumokėti.

R. Šimašius: Visi siūlymai bus svarstomi svarstymo stadijoje, jokios skubos čia nėra, nors klausimas ir nėra toks, kurį vertėtų atidėlioti.

A. Čaplikas: Skaitant dokumentus, kurie yra pateikti „Avilyje“, tai yra plikas, nuogas tarybos sprendimas. Ir to tarybos sprendimo esmė – pirkimo būdo pasirinkimas. Jeigu jau pasirinkote tokį būdą ir siūlote tarybai, tai pateikite informaciją, kodėl tokį būdą pasirenkate, kuo jis pranašesnis prieš kitus. Todėl visa pateikta medžiaga – jos tiesiog nėra, kodėl jūs to nepadarėte? Keista girdėti, kaip meras sako – nepatiks šitas būdas – pakeisim į kitą, bet jūs gi svarstėte iki atėjimo, pasirinkote šitą būdą ir tvirtai manote, kad jis pats teisingiausias. Gal jis yra geras, bet trūksta pagrindimo, kodėl.

G. Maželis, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius: Dėl įsigijimo būdo – pati įmonė pateikė valdybai veiklos nuomą ir lizingą ir pagrindė iš savo pusės, kad veiklos nuoma yra patogesnė tuo, kad per 8 metus technologinis virsmas gali būti toks, kad sunku pasakyti, ar elektrinė, ar vandenilinė technologija ateis į transportą. Su veiklos nuomos būdu įmonė nebus įsipareigojusi prie transporto priemonės, ir suėjus terminui tos transporto priemonės bus grąžintos veiklos nuomos davėjui. Kitas dalykas – kuro dedamoji, kuri sudaro 25% savikainoje. Veiklos nuomos būdu davėjas įsipareigoja, kad kuro sąnaudos bus x, o jeigu viršys – mes bauduosim veiklos nuomos davėją. Lizingo gi atveju, jeigu mes nusiperkam transporto priemonę ir ten bus pagražinti kuro sąnaudų skaičiai, tai mes jau nieko su tuo padaryt negalėsim, turėsim gyvent su ta transporto priemone visus 8 metus. Tai vieni pagrindinių dalykų, kurie lemia veiklos nuomos būdo pasirinkimą.

R. Šimašius: Pridurčiau, kad neatsidurtume spąstuose tų transporto priemonių, yra ir pradinio įnašo klausimas. Nors su VVT savivaldybė atsiskaitinėja ir skola mažėja, ji vis tiek tebėra didelė ir savivaldybės pajėgumai dabar viską paimti ir paskirti viešajam transportui ką nusprendėm pirmu klausimu tai kaip matom taip neįvyko. Natūralu, kad leidžiame apskritai vykdyti tą procesą sėkmingiau ir viso transporto atnaujinimą vykdyti.

A. Liudkovski: Negalėtumėt pritarti skubai, vienintelis (klausimą svarstęs) komitetas Ūkio ir paslaugų nepritarė šiam klausimui. Valdyba jau pritarė veiklos nuomai. Pateikta medžiaga komitetui buvo klaidinga ir tendencinga, todėl kad mes turim lenteles, kur netgi blogai sudėti lizingo kaštai, jie mažesni negu nuoma. Lizingo atveju mes turėsim turtą, o nuomos – nieko neturėsim. Vienintelis – pradinio įnašo klausimas, bet man atrodo, kad pagal įsigyjamo daikto vertingumą savivaldybė sugebėtų sukrapštyti 6-7 mln. sumokėti pradinį įnašą lizingui. Būdą, kuriuo perkame, tikrai reikėtų sekti giliai taryboje ir priimti tarybos sprendimu, o ne valdybos.

K. Nėnius: Ekonomikos komitete svarstymo metu kalbėjome apie skaičius, ir nuomos, ir lizingo, kad pateiksite labai aiškiai palyginimą pateikimo taryboje metu. Kitas klausimas, pradedant viešojo transporto pertvarką – kaip tai atsiliepia savikainai, kokia bus bilieto kaina, ar kaštai guls ant savivaldybės biudžeto, ar ant keleivių. Meras mini, kad norima persodinti automobilių vairuotojus į autobusus, bet jeigu pirkimas pakels bilieto kainą – galbūt pasieksim priešingą efektą? Visų tų skaičių, skaičiavimų, pagrindimų nėra ir toks pristatymas yra tyčiojimasis iš tarybos.

K. Lubys: Detalesnės medžiagos jeigu žiūrėt taip giliau iki bilieto kainos ir kitų kaštų tai taip giliai nėra, bet bilietų kaina tikrai nepadidės ir keleivių skaičius išaugs. Bilietų kainas patvirtina taryba ir be jūsų sutikimo jos tikrai nepadidės. O savikaina veiklos nuomos būdu yra pagal preliminarius paskaičiavimus neįvykus konkursui maždaug 6-8 ct mažesnė negu įsigyjant autobusus finansinio lizingo būdu. Tuos skaičiavimus mes vis tiek sugrįšim į komitetą ir jūsų pirmam posėdyje ta informacija tikrai bus ženkliai detalesnė ir pabandysim reabilituotis.

G. Sakson: Rodote paskaičiavimuose, kad nuoma kainuotų apie 55 mln. eurų per 8 metus (ar per 7 metus), o lizingo būdu irgi kaina būtų panaši. Klausimas – koks dabartinis vidutinis amžius autobusų ir kokia būtų vertė, jeigu pirktume lizingo būdu, po 7 metų, atskaičius nusidėvėjimą, visų 150 autobusų.

Ž. Šilgalis: Parašyti, kad lizingas ir veiklos nuoma yra praktiškai tas pats – tai yra visiškas akių dūmimas. Girdėjote sąvoką „kaštų ir naudos analizė“, bet užtektų ir paprastos SWOT analizės. Kaip atrodys projektas, labai aiškiai išdėstytas, ne parašyta, bet bankų pasiūlymai; jeigu pirktume veiklos nuomą, išdėstytume pliusus ir galimus minusus, ir kaip atrodytų, jeigu mes pirktume lizingu, visus pliusus ir minusus. Tada, natūralu, taryba nebūtų kvailio vietoje, komitetuose išnagrinėtų ir galėtų pasiūlyti valdybai geriausią ir efektyviausią pirkimo būdą. Dabar, ką sako įmonės vadovas, natūralu apginti projektą ir taktiką, bet ar jūs matėte skaičius, pagrindimą, bankų pasiūlymus – viso šito trūksta.

J. Kaminski: Nepritariame pateikimui, nes klausimas neparengtas arba parengtas nekompetetingai. Klausimas turi būti parengtas iš naujo su visais galimais papildymais, o ne taip kad svarstymo metu reikėtų lipdyti iš atskirų dalių. Turi būti klausimas normaliai parengtas ir tada bus galima netgi skubos tvarka kitą tarybos posėdį jį priimti, jeigu jis bus priimtinas, o ne kažkoks raštelis pateiktas. Tai nepagarba tarybos nariams ateiti su tokiu rašteliu į posėdį.

G. Maželis: Galime pasakyt, pateikiu išvadas, kad veiklos nuomos įsigyjant bilietų kaina nedidės, o pats įsigijimas veiklos nuomos būdu bus pigesnis lyginant su lizingu. Ta agreguota informacija yra pateikta SWOT analizės principu. Mes buvome susitikę su bankais, su lizingo bendrovėmis, klausinėjome, kokia būtų įsigijimo kaina, koks būtų pasiūlymas pinigų kainos, palūkanų normos prasme. Įsigyjant veiklos nuomos būdu transporto priemones, gamintojai ateitų su geresnėmis kainomis pinigų kainos prasme, t.y., apie 1,5% metinių palūkanų, kai tuo tarpu VVT gautų už 3,5%, t.y. 3 kartus brangiau. Visus šiuos rodiklius įvertinus, mes pateikėm šitą agreguotą informaciją jums.

L. Stoškus: Klausimas, kuris neatsakytas per visus metus – kodėl negalima vietoj lizinguojamų ar nuomojamų autobusų lizinguoti troleibusus?

Ž. Šilgalis: Man po to, ką pasakė įmonės vadovas, kyla klausimų dėl įmonės vadovo kompetencijos. Klausimas, ar valdybai nereikėtų pagalvoti apie įmonės vadovo kompetenciją ir jo galimybes toliau eiti pareigas. Kalbėti tokius dalykus, kokius jis kalbėjo, neturint skaičių, ir sakyti, kad veiklos nuoma yra pigesnis pirkimo variantas negu lizingas – atsiprašau, bet čia jau tikrai yra kompetencijos trūkumo klausimas.

Pilną tekstą skaitykite troleibusas.lt tinklaraštyje. Prieš porą savaičių Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko tarybos posėdis, kurio metu pristatytas pasiūlymas atnaujinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonių parką nuomos veiklos būdu įsigyjant 150 autobusų.2 Į tai reaguodamos penkios visuomeninės organizacijos išplatino kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius „Dėl nuoseklaus CO2 emisijos mažinimo priemonių taikymo priimant sprendimus dėl viešojo transporto priemonių nuomos ar įsigijimo“. Juo organizacijos kritikavo pasiūlymą kaip prieštaraujantį savivaldybės deklaruojamiems tikslams mažinti oro taršą. Lapkričio 23 d. posėdžio metu taryba balsavimu pasiūlymą įsigyti autobusus atmetė, tačiau šiandien, gruodžio 7 d., jis bus teikiamas svarstymui pakartotinai. Dalinamės Locomotive.press reportažu iš akcijos „Neterškite Vilniaus: STOP dyzeliams!“ savivaldybėje bei ištrauka iš detalios pastarųjų savaičių įvykių apžvalgos troleibusas.lt tinklaraštyje.

150-ties dyzelinių autobusų projektas: kas įvyko per 2 savaites

Marius Markevičius

Trečiadienį, gruodžio 7 d., Vilniaus m. savivaldybės tarybos posėdyje ir vėl bus pateikiamas svarstymui sprendimo „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“ projektas. Analogišką sprendimą (kurį posėdžio metu vienas tarybos narys pavadino rašteliu)  buvo mėginama prastumti prieš 2 savaites. Šiuo sprendimu savo valdomą įmonę savivaldybė įpareigotų veiklos nuomos būdu įsigyti (t.y., 8 metus nuomotis, priežiūrą taip pat atliekant gamintojo atstovui) 150 dyzeliniu kuru varomų autobusų. Būtent toks nuomos terminas, tokia kuro rūšis ir tokia techninė priežiūra numatyta dar 2016 m. liepos mėnesį paskelbtuose Autobusų veiklos nuomos Techninių specifikacijų projekto dokumentuose.

Antras bandymas prastumti šį projektą vyksta nepaisant to, kad kad bendrame komitetų posėdyje, kuris vyko 2016-11-30, atsakymų į konkrečius klausimus pateikta nebuvo, o komitetai išsiskirstė taip nieko ir nenutarę. Tikėtina, kad sprendimas po svarstymų komitetuose bus prastumtas jau kitame posėdyje, kuris turėtų vykti prieš pat šv. Kalėdas, 2016-12-21.

Sutapimas – jau kitą dieną po komitetų posėdžio sudegė dar vienas VVT autobusas. Šį faktą tie, kurie siekia dar 150 dyzelinių autobusų Vilniaus gatvėse, panaudojo kaip argumentą, kad štai kodėl reikia naujų autobusų. Kaip sakoma, mūsų mieste dvigubų standartų tikrai nėra; jeigu užsidega autobusas – reikia naujo, o štai jeigu sugenda troleibusas – reikia šiuos naikinti.

Taigi šiame straipsnyje panagrinėkime, kas įvyko per 2 savaites, pradėdami visuomeninių organizacijų kreipimusi, tęsdami tarybos posėdžio apžvalga ir galiausiai trumpai apžvelgdami praėjusią savaitę paskelbtą naudotų autobusų viešąjį pirkimą.

Visuomeninių organizacijų kreipimasis

Po troleibusas.lt straipsnio paskelbimo penkių visuomeninių organizacijų – Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos, Lietuvos dviratininkų bendrijos, Asociacijos „Gelbėkime Vilniaus medžius“ ir Susivienijimo Žali.lt atstovai išplatino kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius „Dėl nuoseklaus CO2 emisijos mažinimo priemonių taikymo priimant sprendimus dėl viešojo transporto priemonių nuomos ar įsigijimo“. Kreipimosi tekstas:

Mes, žemiau pasirašančios visuomeninės organizacijos, šiuo kreipimusi raginame Vilniaus Miesto savivaldybės Tarybą nuosekliai ir sąžiningai laikytis Vilniaus miesto įsipareigojimų iki 2020 metų pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, priimant sprendimus dėl viešojo transporto priemonių (dyzelinių autobusų) nuomos.

Primename, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės pasirašytą Merų paktą, „vietos valdžios institucijos dalijasi atsakomybę už visuotinio atšilimo problemos sprendimą su nacionalinėmis vyriausybėmis ir šį įsipareigojimą jos turi prisiimti nepaisant kitų įsipareigojimų“. Taip pat primename, kad šis dokumentas kartu su įpareigoja jį pasirašiusias institucijas sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį „bent 20 proc. lyginant su baziniais 2003 metais“.

Augančios oro taršos Vilniaus mieste problema tiesiogiai liečia miesto gyventojų sveikatos klausimus. Sprendimas dėl nuomojamų transporto priemonių turi būti priimamas atsižvelgiant į Vilniaus miesto oro taršos matavimo stotelių fiksuojamą ketvirtus metus augančią oro taršą sostinėje bei į faktą, kad dyzelinių variklių eksploatavimas didina PM2.5 bei NOx dalelių koncentraciją. Skatiname Tarybą atsižvelgti į faktą, kad eksploatuojant troleibusus, CO2 emisija yra mažinama. Priklausomai nuo elektros generavimo šaltinio ji gali būti sumažinta iki 0.

Viešąjį interesą atstovaujančioms organizacijoms kelia susirūpinimą didėjantis atotrūkis tarp Vilniaus savivaldybės deklaruojamų tikslų, įgyvendinamų priemonių ir viešos komunikacijos. Norėtume paraginti atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės padalinius aktyviau viešinti informaciją apie augančią oro taršą bei informuoti visuomenę apie oro taršai mažinti skirtų realių priemonių metodinį taikymą.

Europos miestai vienas po kito uždraudžia dyzelinių transporto priemonių judėjimą miestų centruose – toks sprendimas jau priimtas Paryžiuje, tai svarsto ir Londonas (https://www.carthrottle.com/post/no-diesel-cars-in-paris-by-2020-and-london-might-ban-them-too-why-the-world-now-seems-to-hate-diesels/). Tokioje perspektyvoje Vilniaus sprendimas pirkti dyzelinius autobusus atrodo lyg iš 20 amžiaus. Tikimės, kad ketinimų įsigyti ar nuomotis itin taršius dyzelinius autobusus bus atsisakyta, o bus priimtas sprendimas įsigyti ar nuomotis ne tik mažiau taršius SGD varomus autobusus, bet ir troleibusus.

Prieš tarybos posėdį – piketas

Likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio, kreipimąsi pasirašiusių visuomeninių organizacijų, taip pat ir dviejų politinių partijų – LŽP ir LSDP – atstovai susirinko į trumpą piketą. Piketo metu tarybos nariai buvo kviečiami susimąstyti, ar tikrai dyzelinis transportas yra tinkamas šiuo metu sprendimas, ar tikrai ketinama balsuoti už vilniečiams geriausią variantą. Pasikalbėti su piketo dalyviais atėjo Vilniaus miesto tarybos narys Mark Adam Harold, kuris norėjo sužinoti, kokias sprendimo alternatyvas piketuojantys siūlo ir kodėl. Prieš pat tarybos posėdį priėjo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris ne tik teigė, kad būtų įsigijami nebūtinai dyzeliniai autobusai, tačiau tuo pačiu kalbėjo ir apie tai, kad VVT ir už ES skiriamas investicijas neva įsigys troleibusus, ir galbūt juos pati surinkinės (tai turėsią paaiškėti po galimybių analizės, kuri kaip tik šiuo metu atliekama).

Visgi didžiausios įdomybės laukė tarybos posėdžio metu.

2016-11-23 tarybos posėdis: konkretūs klausimai ir aptakūs (arba melagingi) atsakymai

Tarybos nariams buvo pateiktas ne tik vieno sakinio sprendimo projektas, bet ir analogiškai skurdi medžiaga, turinti paaiškinti tokio sprendimo motyvus. Kiekvienam taryboje svarstomam klausimui pateikiami aiškinamieji raštai. Šalia matote fragmentą iš aiškinamojo rašto (pabraukta troleibusas.lt), o pilną dokumentą galite pamatyti čia.

aiskinamasis-rastas-del-sprendimo-atnaujinti-viesojo-transporto-priemoniu-parka-2016-11-14

Gan netikėta, tačiau svarstant šį klausimą tarybos posėdyje vyko tikrai audringos diskusijos (vaizdo įraše – nuo 39:40):

Klausimų buvo tikrai daug, čia pateikiame tik kai kurių tarybos narių klausimus ir į juos pateiktus atsakymus.

L. Stoškus: Noriu žinoti administracijos nuomonę, ar yra priimtina tokia įmonės pozicija, kai įmonės kaštai yra subalansuojami perkeliant išorinius kaštus ant vartotojų pečių. Ką aš turiu omenyje? Atnaujiname visą autobusų parką iki 5 metų amžiaus, ir nė kiek neinvestuojame į elektrinį transportą, kuris yra 20 metų senumo. Tai yra kaštai taršos persikelia ant visų miestiečių pečių. Ar šita pozicija yra priimtina ir ar administracija supranta šito sprendimo pasekmes?

K. Lubys, Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas: Klausimas yra pakankamai gilus ir tikrai labai rimtas, bet būtent tie nauji autobusai, kuriuos planuoja įsigyt, išleidžiami su Euro 6 varikliu, tai geriausios emisijos ir ekologiniai parametrai tikrai yra išlaikyti. Elektrinio transporto tikrai nemanoma pamiršti ir ateitis – elektriniam transportui, nes jeigu mes pažiūrėsim, kas tai yra troleibusas, tai apibrėžimas labai paprastas, tai yra autobusas, tik jo kuro rūšis kontaktinis tinklas, o palaipsniui pereinam pagal inovacijas prie akumuliatorinių baterijų, o galbūt net prie vandeniliu kraunamų baterijų ir ta pažanga tikrai eina į priekį. Mums dar yra svarbus kitas dalykas, kad mes, turėdami numatytą pinigų sumą, norim kuo daugiau įsigyti tų transporto priemonių, kurios būtų sąlyginai pigesnės ir išlaikyti kokybės lygį. Palaipsniui siekiant, prieisim ir prie to etapo, atnaujinant ir tą mūsų elektrinių transporto priemonių parką.

D. Kuolys: Mes prašomi apsispręst dėl konkretaus autobusų pirkimo, didelės lėšos, bet mes kviečiami apsispręst nematydami strateginės perspektyvos.

K. Lubys: Būtent vizijos matymas ir ilgalaikės strategijos numatymas viešajame transporte didžiąja dalim viena iš dedamųjų, kur atsakys pradedamas rengti Darnaus judumo planas. Artimiausiame posėdyje planuojame pateikti informaciją, kas jau padaryta, ir prašysime tarybos narių, kad formuojant tą viešojo transporto viziją, turėtume tokį bendrą susitikimą, pateiktumėm savo argumentus ir matymus, labai norėsim ir politikų pastabų, į ką jie norėtų atkreipt dėmesį, be abejo atsakysim į visus pateiktus paklausimus, bet tą viziją turėsim suformuoti kartu.

R. Šimašius: Neužtenka viešojo transporto vizijos, turi būti judumo Vilniaus mieste vizija, o kad ir kas bebūtų, atnaujinimas esamo viešojo transporto yra bet kokios gyvybingos vizijos sudedamoji dalis, todėl tai neturėtų būti pagrindas atidėlioti šiuos sprendimus.

Ž. Šilgalis: Man keista, kaip meras pristatė klausimą, lyg sakydamas, kad tai yra išskirtinė (VVT) valdybos kompetencija, ir taryba čia nė prie ko. Ta įmonė yra Vilniaus miesto įmonė, ir taryba tikrai prie ko. Juo labiau, kad eina klausimas apie didelius kaštus, kurie gali sukelti ne tiktai naudą vilniečiams, bet gali ir po kurio laiko virsti ir galvos skausmu tiems patiems vilniečiams. Čia mes svarstom ne klausimą, leisti atnaujinti transportą ar neleisti. Klausimas, kaip tai yra daroma, ir eina kalba apie dideles išlaidas. Lizingas ir veiklos nuoma irgi yra skirtingi dalykai. Kodėl šitą naują transportą reikia daryti veiklos nuomos pagrindu – man nėra aišku, kai lizingas yra pigesnė įsigijimo forma. Ar dėl to, kad kažkam taip norisi? Todėl taryba turi šiuos klausimus svarstyti, turi žinoti esmę, o tie, kurie tokius sprendimus daro – turi prisiimti atsakomybę.

R. Šimašius: tarybos posėdyje medžiaga yra pateikta, ir net skuba nesiūloma, normalia tvarka svarstysim ir viską įvertinsim.

M. A. Harold: pirkimas yra vienas dalykas, bet priežiūra yra labai svarbu, jeigu kalbame apie purviną dyzelinį variklį. Noriu paklausti, ar esate patenkintas darbo kokybe ir priežiūros darbo kokybe, ir kaip kontroliuojama, kad priežiūra būtų kokybiška, ir dėl to švaresnis variklis ir būtų mažiau taršos?

K. Lubys: atsakant į klausimą dėl taršių transporto priemonių, tai ypač aukšti reikalavimai, atsižvelgiant į „Baltąją knygą“ ir net turim mes tokias nuostatas, kurios mums sudaro papildomų sunkumų, kad registruojant naują transporto priemonę nuo kitų metų neregistruos transporto priemonių Lietuvoje naujai su Euro 5 varikliais dėl taršos, bet būtent tik su Euro 6 emisijos varikliais, kad būtent užtikrinti tą taršą. Tos nuostatos eina iš Europos Komisijos, mūsų Susisiekimo ministerija aprobuoja tuos teisės aktus į nacionalinius. Taip kad visa tai palaikoma nacionaliniam lygmeny, savivaldybė tik turi nepažeisti ir mes to laikomės.

V. Urbonavičius: Mere, suklydote dėl to, kad čia išimtinė (VVT) valdybos kompetencija, nes kaip žinote, akcinių bendrovių įstatyme yra parašyta, kad sprendimus dėl įsigijimų, kurie viršija 1/20 įstatinio kapitalo, priima akcininkas, šiuo atveju taryba. Bet kuo ydingas yra tekstas šio sprendimo? Šio sprendimo tekstas yra ydingas tuo, kad mes čia visi sutariame, kad tikrai reikia atnaujinti parką ir net labiausiai kritikuojantys turbūt pritaria tam. Tačiau apie tai, kokio tipo sandorį pasirinkti – iš pateiktos informacijos vienareikšmiška nuomonė nesusidaro, netgi greičiau susidaro atvirkštinė nuomonė, nes normalaus pagrindimo nėra ir jo negali būti. Tai, ką pateiks konkurso metu nuomos ar lizingo bendrovės mes nežinome, o nuo to labai stipriai priklauso, kiek mokėsime ir kiek apskritai vilniečiams kainuos viešasis transportas. Manau, kad būtų sunku pritarti tokiam sprendimo tekstui, todėl galbūt galima siūlyti išbraukti įsigijimo būdą?

R. Šimašius: Tikrai išbraukti galima ir įsigijimo būdą, ir daugybę kitų dalykų. Dar kartą priminsiu, kad tarybos žodis yra ypatingai svarbus šioje vietoje ir niekas to neginčija, bet šioje vietoje jis nėra būtinas. Aš siūlyčiau pritarti to žodžio išbraukimui, bet kokiu atveju svarstymo metu tai galėsime dar kartą normaliau padiskutuoti.

V. Benkunskas: Pritariu, kad mūsų viešojo transporto parką reikia radikaliai atnaujinti ir mes einame teisingu keliu, bet man nepatinka, kaip mes juo einame. Turime pirmą ir paskutinį prie medžiagos pridėtą lapą, paskutiniame lape turime valdybos posėdžio protokolą, kuriame yra parašyta, kas jau yra sugalvota ir kas bus daroma. Dabar reikalingas tarybos legalizavimas valdybos seniai pasirinktam keliui. Tada reikia turėti sąžinės ir sudėti tuos sprendimus, kurie valdyboje yra priimti, į sprendimo projektą. Veiklos būdą jūs pridėjot, didelė diskusija kilo, kokiu kuru turi būti varomos transporto priemonės – tas irgi turi būti tarybos sprendime, ir galų gale uždėta kaina, kainos ribos. Protokole stebėtojų tarybos posėdžiui yra nurodyti 55 mln. (eurų), tarybos sprendime mes to neturime. Kol tų dalykų nebus sprendimo projekte, mūsų frakcija nepalaikys tokio sprendimo.

K. Lubys: Tas valdybos matymas, kad pati vertė tų autobusų, kuriais naudosis miestiečiai 8 metus, gali išaugti iki 55 mln., bet savivaldybės administracija paprašė VVT administracijos patikslinti. Informacijos patikslinimo ėjom ir į savo pagrindinį komitetą, ir administracija teikia papildomus rodiklius, ir dar svarstymo metu mes tai detalizuosim ir išsakysim aiškesnį administracijos matymą tuo klausimu. Bet tikrai tai nereiškia, kad vertė – 55 mln. ir kad tai yra ta riba, kurią mes privalėsim sumokėti.

R. Šimašius: Visi siūlymai bus svarstomi svarstymo stadijoje, jokios skubos čia nėra, nors klausimas ir nėra toks, kurį vertėtų atidėlioti.

A. Čaplikas: Skaitant dokumentus, kurie yra pateikti „Avilyje“, tai yra plikas, nuogas tarybos sprendimas. Ir to tarybos sprendimo esmė – pirkimo būdo pasirinkimas. Jeigu jau pasirinkote tokį būdą ir siūlote tarybai, tai pateikite informaciją, kodėl tokį būdą pasirenkate, kuo jis pranašesnis prieš kitus. Todėl visa pateikta medžiaga – jos tiesiog nėra, kodėl jūs to nepadarėte? Keista girdėti, kaip meras sako – nepatiks šitas būdas – pakeisim į kitą, bet jūs gi svarstėte iki atėjimo, pasirinkote šitą būdą ir tvirtai manote, kad jis pats teisingiausias. Gal jis yra geras, bet trūksta pagrindimo, kodėl.

G. Maželis, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius: Dėl įsigijimo būdo – pati įmonė pateikė valdybai veiklos nuomą ir lizingą ir pagrindė iš savo pusės, kad veiklos nuoma yra patogesnė tuo, kad per 8 metus technologinis virsmas gali būti toks, kad sunku pasakyti, ar elektrinė, ar vandenilinė technologija ateis į transportą. Su veiklos nuomos būdu įmonė nebus įsipareigojusi prie transporto priemonės, ir suėjus terminui tos transporto priemonės bus grąžintos veiklos nuomos davėjui. Kitas dalykas – kuro dedamoji, kuri sudaro 25% savikainoje. Veiklos nuomos būdu davėjas įsipareigoja, kad kuro sąnaudos bus x, o jeigu viršys – mes bauduosim veiklos nuomos davėją. Lizingo gi atveju, jeigu mes nusiperkam transporto priemonę ir ten bus pagražinti kuro sąnaudų skaičiai, tai mes jau nieko su tuo padaryt negalėsim, turėsim gyvent su ta transporto priemone visus 8 metus. Tai vieni pagrindinių dalykų, kurie lemia veiklos nuomos būdo pasirinkimą.

R. Šimašius: Pridurčiau, kad neatsidurtume spąstuose tų transporto priemonių, yra ir pradinio įnašo klausimas. Nors su VVT savivaldybė atsiskaitinėja ir skola mažėja, ji vis tiek tebėra didelė ir savivaldybės pajėgumai dabar viską paimti ir paskirti viešajam transportui ką nusprendėm pirmu klausimu tai kaip matom taip neįvyko. Natūralu, kad leidžiame apskritai vykdyti tą procesą sėkmingiau ir viso transporto atnaujinimą vykdyti.

A. Liudkovski: Negalėtumėt pritarti skubai, vienintelis (klausimą svarstęs) komitetas Ūkio ir paslaugų nepritarė šiam klausimui. Valdyba jau pritarė veiklos nuomai. Pateikta medžiaga komitetui buvo klaidinga ir tendencinga, todėl kad mes turim lenteles, kur netgi blogai sudėti lizingo kaštai, jie mažesni negu nuoma. Lizingo atveju mes turėsim turtą, o nuomos – nieko neturėsim. Vienintelis – pradinio įnašo klausimas, bet man atrodo, kad pagal įsigyjamo daikto vertingumą savivaldybė sugebėtų sukrapštyti 6-7 mln. sumokėti pradinį įnašą lizingui. Būdą, kuriuo perkame, tikrai reikėtų sekti giliai taryboje ir priimti tarybos sprendimu, o ne valdybos.

K. Nėnius: Ekonomikos komitete svarstymo metu kalbėjome apie skaičius, ir nuomos, ir lizingo, kad pateiksite labai aiškiai palyginimą pateikimo taryboje metu. Kitas klausimas, pradedant viešojo transporto pertvarką – kaip tai atsiliepia savikainai, kokia bus bilieto kaina, ar kaštai guls ant savivaldybės biudžeto, ar ant keleivių. Meras mini, kad norima persodinti automobilių vairuotojus į autobusus, bet jeigu pirkimas pakels bilieto kainą – galbūt pasieksim priešingą efektą? Visų tų skaičių, skaičiavimų, pagrindimų nėra ir toks pristatymas yra tyčiojimasis iš tarybos.

K. Lubys: Detalesnės medžiagos jeigu žiūrėt taip giliau iki bilieto kainos ir kitų kaštų tai taip giliai nėra, bet bilietų kaina tikrai nepadidės ir keleivių skaičius išaugs. Bilietų kainas patvirtina taryba ir be jūsų sutikimo jos tikrai nepadidės. O savikaina veiklos nuomos būdu yra pagal preliminarius paskaičiavimus neįvykus konkursui maždaug 6-8 ct mažesnė negu įsigyjant autobusus finansinio lizingo būdu. Tuos skaičiavimus mes vis tiek sugrįšim į komitetą ir jūsų pirmam posėdyje ta informacija tikrai bus ženkliai detalesnė ir pabandysim reabilituotis.

G. Sakson: Rodote paskaičiavimuose, kad nuoma kainuotų apie 55 mln. eurų per 8 metus (ar per 7 metus), o lizingo būdu irgi kaina būtų panaši. Klausimas – koks dabartinis vidutinis amžius autobusų ir kokia būtų vertė, jeigu pirktume lizingo būdu, po 7 metų, atskaičius nusidėvėjimą, visų 150 autobusų.

Ž. Šilgalis: Parašyti, kad lizingas ir veiklos nuoma yra praktiškai tas pats – tai yra visiškas akių dūmimas. Girdėjote sąvoką „kaštų ir naudos analizė“, bet užtektų ir paprastos SWOT analizės. Kaip atrodys projektas, labai aiškiai išdėstytas, ne parašyta, bet bankų pasiūlymai; jeigu pirktume veiklos nuomą, išdėstytume pliusus ir galimus minusus, ir kaip atrodytų, jeigu mes pirktume lizingu, visus pliusus ir minusus. Tada, natūralu, taryba nebūtų kvailio vietoje, komitetuose išnagrinėtų ir galėtų pasiūlyti valdybai geriausią ir efektyviausią pirkimo būdą. Dabar, ką sako įmonės vadovas, natūralu apginti projektą ir taktiką, bet ar jūs matėte skaičius, pagrindimą, bankų pasiūlymus – viso šito trūksta.

J. Kaminski: Nepritariame pateikimui, nes klausimas neparengtas arba parengtas nekompetetingai. Klausimas turi būti parengtas iš naujo su visais galimais papildymais, o ne taip kad svarstymo metu reikėtų lipdyti iš atskirų dalių. Turi būti klausimas normaliai parengtas ir tada bus galima netgi skubos tvarka kitą tarybos posėdį jį priimti, jeigu jis bus priimtinas, o ne kažkoks raštelis pateiktas. Tai nepagarba tarybos nariams ateiti su tokiu rašteliu į posėdį.

G. Maželis: Galime pasakyt, pateikiu išvadas, kad veiklos nuomos įsigyjant bilietų kaina nedidės, o pats įsigijimas veiklos nuomos būdu bus pigesnis lyginant su lizingu. Ta agreguota informacija yra pateikta SWOT analizės principu. Mes buvome susitikę su bankais, su lizingo bendrovėmis, klausinėjome, kokia būtų įsigijimo kaina, koks būtų pasiūlymas pinigų kainos, palūkanų normos prasme. Įsigyjant veiklos nuomos būdu transporto priemones, gamintojai ateitų su geresnėmis kainomis pinigų kainos prasme, t.y., apie 1,5% metinių palūkanų, kai tuo tarpu VVT gautų už 3,5%, t.y. 3 kartus brangiau. Visus šiuos rodiklius įvertinus, mes pateikėm šitą agreguotą informaciją jums.

L. Stoškus: Klausimas, kuris neatsakytas per visus metus – kodėl negalima vietoj lizinguojamų ar nuomojamų autobusų lizinguoti troleibusus?

Ž. Šilgalis: Man po to, ką pasakė įmonės vadovas, kyla klausimų dėl įmonės vadovo kompetencijos. Klausimas, ar valdybai nereikėtų pagalvoti apie įmonės vadovo kompetenciją ir jo galimybes toliau eiti pareigas. Kalbėti tokius dalykus, kokius jis kalbėjo, neturint skaičių, ir sakyti, kad veiklos nuoma yra pigesnis pirkimo variantas negu lizingas – atsiprašau, bet čia jau tikrai yra kompetencijos trūkumo klausimas.

Pilną tekstą skaitykite troleibusas.lt tinklaraštyje

Zarasų g. 15 byloje bus skelbiamas teismo sprendimas

by Locomotive.press

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) bus skelbiamas teismo nuosprendis Užupio ir Paplaujos bendruomenių inicijuotoje byloje dėl statybos adresu Zarasų g. 15 Užupyje.

Salės Nr. 115, teisėjas Alfonsas Guobys.

Daugiau apie bylą – Locomotive.press reportaže iš teismo posėdžio rugsėjo 14 dieną bei kvietime į trečiajį posėdį.

Akcija „Nematoma plyta“ siekiama paskatinti pėsčiuosius naudotis savo teisėmis

by Locomotive.press

Vakar, gruodžio 4 dieną, Gedimino prospekte trečią kartą buvo stabdomi vairuotojai, nepaisantys ženklo, draudžiančio motorinių priemonių eismą, išskyrus maršrutinį transportą. Akcija, kurią nuo šiol žadama rengti kiekvieną sekmadienį, siekiama paskatinti pėsčiuosius naudotis savo teisėmis ir keisti vairuotojų įprotį nepaisyti pėsčiųjų.

Pirmą kartą akciją rengti kviesta lapkričio 20 d., Pasaulinę žuvusių keliuose atminimo dieną, atkreiptiant dėmesį į tai, jog tarp Europos Sąjungos šalių 2005-2014 m. laikotarpiu daugiausia pėsčiųjų eismo įvykių metu buvo sužeista Lietuvoje. Į tai reaguojant buvo įkurta Lietuvos pėsčiųjų asociacija, tarp kurios steigėjų yra ir vieni akcijos „Nematoma plyta“ iniciatorių Eduardas Kriščiūnas bei Džingirdas Vitkus.

Kviečiame žiūrėti Locomotive.press medžiagą iš akcijos, vykusios lapkričio 26 dieną:

Iliustracijoje: Akcija „Nematoma plyta“, 2016 12 04, Eduardo Kriščiūno nuotr.

Įkurta Lietuvos pėsčiųjų asociacija: steigėjų komentarai

by Locomotive.press

Lapkričio 13 d., sekmadienį, steigiamojo posėdžio metu buvo įkurta Lietuvos pėsčiųjų asociacija. Apie pėsčiųjų teises ginančios organizacijos kūrimą jau kuris laikas kalbėjo Lietuvos dviratininkų asociacijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas, palaikant miesto antropologei Jekaterinai Lavrinec bei troleibusų išsaugojimo aktyvistui Mariui Markevičiui. Naują postūmį organizacijos kūrimui suteikė filosofo Viktoro Bachmetejevo įrašas, kuriame jis nusistebėjo eismo įvykių, kuriuose sužeidžiami pėstieji, skaičiumi Kaune.

Visgi, tai ne vieno miesto problema. Pagal eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti pėstieji, dažnumą 2005-2014 m. laikotarpiu Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių atsiduria pirmoje vietoje. Asociacijos kūrėjų manymu, tai rodo, jog organizuojant eismą apie pėsčiuosius vis dar nėra galvojama, kaip apie lygiaverčius eismo dalyvius.

Dalinamės asociacijos steigėjų mintimis apie pėsčiųjų problemas ir asociacijos tikslus:

Eduardas Kriščiūnas,
Dviračių transporto komisijos prie Susisiekimo ministerijos narys, Darnaus judumo komisijos prie Susisiekimo ministerijos narys, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjas

Daugelis žmonių niekada nevairuoja, yra žmonių, kurie apskritai nesinaudoja jokiomis transporto priemonėmis, tačiau dauguma žmonių yra daugiau ar mažiau pėstieji. Pėstieji yra tie, kurie ateina iki viešojo transporto stotelės, pėstieji yra ir tie, kuriems tenka pasivaikščioti tam, kad pasiekti savo automobilius. Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje pėsčiasis palaipsniui tapo beteisiu – turėsi šaligatvį, jeigu liks jam vietos, nuvalysim šaligatvį nuo sniego, jeigu liks laiko nuvalius gatves, šaligatviu galėsi eiti, jeigu ant jo nestovės automobilio ratas – ir taip toliau, ir panašiai. Nenuostabu, kad kai kuriose vietovėse vaikščioti nesinori – nes tai sudėtinga, nesaugu ar net sunkiai įmanoma. Todėl žmogus vietoj ramaus kelių šimtų metrų pasivaikščiojimo gamtoje renkasi nuvažiavimą į sporto klubą ir pasivaikščiojimą ant sporto klubo bėgimo takelio.

Marius Markevičius,
Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ koordinatorius, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vicepirmininkas

Asociaciją subūrė labai skirtingi žmonės – pradedant žmogumi, kasdien vaikštančiu bent po 1,5 valandos, tęsiant architektais, ir baigiant dviratininkais bei viešojo transporto entuziastu. Visi mes suprantame, kaip svarbu sudaryti sąlygas žmogui šiuolaikiniuose miestuose vaikščioti – saugiai, patogiai, kuo mažiau kenčiant nuo oro ir triukšmo taršos. Kuo daugiau bus vaikštančių žmonių – tuo mūsų visuomenė bus sveikesnė, tuo mažiau lėšų ir pastangų reikės eikvoti mėginimams remontuoti sugedusią sveikatą. Pėsčiųjų svarbą pripažįsta ne tik kitų valstybių atstovai – tai, kad pėstieji yra judėjimo piramidės viršuje, yra pasakę ir sostinės vadovai. Tikiuosi, ir asociacijos, ir teigiamų pokyčių norinčių valdžios atstovų pastangomis pavyks pradėti keisti situaciją į gerąją pusę. Tuo pačiu kviečiu visus pėsčiuosius, turinčius idėjų, kaip pasiekti pokyčių ir norinčius tas idėjas įgyvendinti, prisijungti prie Lietuvos pėsčiųjų asociacijos.

Jekaterina Lavrinec,
miesto antropologė, miesto tyrimų ir žaidimų platformos Laimikis.lt įkūrėja

Pėsčiųjų asociacijos tikslas yra gerinti pėsčiųjų sąlygas Lietuvos miestuose. Draugiškas pėstiesiems miestas yra atviras kontaktams, kai skirtingų socialinių grupių atstovai dažniau mato vieni kitus ir ima labiau pasitikėti vieni kitais. Tai socialiai įtraukus ir saugus miestas. Tai sveikas miestas: daugiau vaikščiodami mažiname oro ir garso taršą, ir investuojame į savo pačių sveikatą. Tai miestas, kurio viešosios erdvės yra gyvybingos, nes yra įtrauktos į aktyviai naudojamų pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutų tinklą, jos lengvai pasiekiamos pėsčiomis iš skirtingų miesto rajonų. Žinia, kad pėstiesiems draugiškas miestas užtikrina palankias sąlygas smulkiajam verslui, nes imame aktyviau „naršyti“ įvairias miesto vietas. Todėl tai gyvybingas miestas.

Nebenoriu slapstytis nuo platinamų kelių triukšmo ir taršos, noriu mėgautis kasdienėmis kelionėmis. Todėl pėsčiųjų asociacijos kūrimas atrodo neišvengiamas žingsnis siekiant keisti mūsų kasdienius įpročius ir formuojant atsakingą požiūrį į mūsų kasdienę aplinką. Asociacijos veikla planuojama sąveikoje su visuomeninėmis organizacijomis, atstovaujančiomis dviratininkų, neįgaliųjų, viešojo transporto keleivių interesus bei organizacijomis besirūpinančiomis želdinių išsaugojimu ir kokybiška priežiūra.

Viktoras Bachmetjevas,
filosofas

Taip susiklostė, jog Lietuvoje susikūrė praktiškai visus visuomenės segmentus atstovaujančios visuomeninės organizacijos – nuo automobilininkų iki dviratininkų, nuo senjorų iki veiklių mamų, nuo neįgaliųjų ik visuomeninio transporto keleivių. Tuo tarpu pėstieji liko pamiršti, galbūt galvojant jog ir taip jų interesus yra atsižvelgiama „pagal nutylėjimą“. Patirtis ir situacija Lietuvos miestuose rodo, jog tokios viltys nepasiteisino – nesant atstovavimo, pėsčiųjų interesai liko „eilės gale“. Būtent jų sąskaita dažnai plečiamos važiuojamosios gatvių dalys, tiesiami dviračių takai. Manome, jog reikia grąžinti tam tikrą balansą į miestų planavimą ir grąžinti pėsčiųjų interesus kaip legitimius.

Justas Ingelevičius,
architektas, Lietuvos dviratininkų bendrija, Vilniaus miesto darnaus judumo plano komiteto narys

Norisi paskatinti miestą plėtoti remiantis gerąja praktika ir veikiančiais pavyzdžiais. Nyderlanduose jau nuo septintojo dešimtmečio sistemingai vykdomas miestų pritaikymas visiems eismo dalyviams, prioritetus skiriant pėstiesiems ir dviratininkams. Atlikti tyrimai, parengtos rekomendacijos projektuotojams. Lietuvos dviratininkų bendrija jau ne kartą siūlė perimti šia praktiką. Siūlyta išversti į lietuvių kalbą rekomendacijas projektuotojams „Road safety manual“ ir „Design manual for bicycle traffic“.

Taip pat perimti ir pradėti įgyvendinti Nyderlanduose nuo 1992 vykdomą, 2005 m. atnaujintą Darnaus saugumo koncepciją (Sustainable safety). Lietuvoje galiojantys reglamentai ir rekomendacijos iš dalies atspindi tam tikrus elementus, tačiau mes tikrai neturime laiko žaisti, išradinėti dviratį, kartoti dešimtmečių trukmės tyrimus ir klaidas. Vienintelis būdas greičiau pasiekti, kad miestai būtų draugiški ir saugūs visiems eismo dalyviams, tai perimti gerą patirtį ir pradėti realius kryptingus darbus.

Maksimas Zacharovas,
architektas, Vilniaus miesto planavimo visuomeninės komisijos narys

Lietuvos pėsčiųjų asociacija (LPA) yra reikalinga, nes darnaus judėjimo mieste prioritetas yra judėjimas pėsčiomis. Svarbu, kad būtų paisoma minėto principo, kartu identifikuojant populiariausias ir nusistovėjusias pėsčiųjų jungtis. Projektuojant naujus pastatus ar komercinius, visuomeninius traukos taškus tokios jungtys turi būti išsaugomos, užtikrinamas jų gyvybingumas, kokybė, ryšiai su žaliomis viešosiomis erdvėmis. Aktyvių gyventojų ar nepriklausomų specialistų dalyvavimas pradiniame planavimo etape, kai yra gaunama projektavimo užduotis, dabartiniu metu yra tobulintinas. Manau, kad LPA užsiims ir šviečiamąja veikla tiek visuomenei, tiek valdininkams – akcentuos gerus užsienio pavyzdžius. Esame skirtingi, tad Asociacijos veikloje siūlau vadovautis individualaus veikimo laisve, nepažeidžiant ir gerbiant kitų eismo dalyvių teises.

Marius Žygaitis,
architektas, Vilniaus miesto kraštovaizdžio architektūros visuomeninės komisijos narys

Manau, kad LPA  reikalinga kaip platforma, kurioje vystysis su pėsčiaisiais (tame tarpe ėjimo sportininkais bei bėgikais) susijusi diskusija bei bus keliami klausimai, kuriems reikalingas atstovavimas. Iš pastarųjų rasis pasiūlymai įstatymus kuriančioms ir vykdančioms institucijoms. Visa tai didins pėsčiųjų savivaldą ir supratimą apie šios grupės poreikius.

Rūta Norvilaitė
architektė, Vilniaus miesto kraštovaizdžio architektūros visuomeninės komisijos pirmininkė

Visi savo gyvenime esame buvę pėsčiaisiais ir žinome su kokias sunkumais susiduria žmogus bandantis judėti mieste. Tai ypač didelė ir įvairi žmonių grupė, kuriai iki šiol niekas neatstovavo. Dėl to labai džiaugiuosi LPA. Manau, kad asociacija reikalinga tam, kad gintų bei atstovautų pėsčiųjų interesus ir šviestų visuomenę apie vaikščiojimo naudą bei apie pėsčiųjų pareigas ir teises.

Susiję straipsniai: Žuvusių keliuose atminimo dieną kviečia paminėti futbolo turnyru Gedimino prospekte

Akcija „Nematoma „plyta“ Gedimino prospekte“

by Locomotive.press

Šį šeštadienį, lapkričio 26 d., 15-16 val. Gedimino prospekte Vilniuje vyks akcija „Nematoma „plyta“ Gedimino prospekte“.

Akcija siekiama atkreipti dėmesį, jog savaitgaliais nuo dešimtos ryto ir darbo dienomis nuo septintos vakaro Gedimino prospekto atkarpa nuo Katedros iki Kudirkos aikštės yra skirta pėstiesiems. Be to, ši atkarpa yra gyvenamoji zona, tad joje maksimalus leidžiamas greitis – 20km/h, o pėstieji per gatvę gali eiti bet kurioje vietoje.

Akcijos organizatoriai rašo: „Deja, dauguma vilniečių to nežino. Mašinos važiuoja nekreipdamos dėmesio į plytos ženklą, pėstieji nesinaudoja savo teise laisvai vaikščioti Gedo prospektu. Nemanau, kad tai vyksta dėl sąmoningo plytos ignoravimo, tiesiog to ženklo niekas nepastebi.“

Visi prisijungę prie akcijos kviečiami stabdyti prospektu važiuojančius automobilius ir jų vairuotojams padėti pamatyti „plytos“ ženklą. Organizatoriai atviri kitomis idėjomis, kaip atkreipti dėmesį į šią problemą bei pakeisti vairuotojų (bei pėsčiųjų) įpročius.

Praėjusį savaitgalį pėsčiųjų teisių gynimo entuziastai jau surengė panašią akciją, kurios metu stabdė ne tik vairuotojus, bet ir policiją:

Susiję straipsniai: Žuvusių keliuose atminimo dieną kviečia paminėti futbolo turnyru Gedimino prospekte

Neterškite Vilniaus: STOP dyzeliams!

by Locomotive.press

Šį trečiadienį, lapkričio 23 d., 12.30 val. prie Vilniaus miesto savivaldybės (Konstitucijos pr. 3, Vilnius) vyks protesto akcija prieš ekologiškų transporto priemonių – troleibusų – sistemos naikinimą. Tuo metu antrame savivaldybės pastato aukšte vyks posėdis, kurio metu K. Lubys savivaldybės tarybai pristatys sprendimą „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“. Sprendime savivaldybė įpareigoja savo valdomą įmonę VVT veiklos nuomos būdu įsigyti 150 autobusų. Ne tik Zuoko vadovauta, bet ir dabartinė miesto valdžia troleibusų nelaiko transporto priemone – sprendime apie troleibusus nėra nė žodžio. Autobusai, žinoma, dyzeliniai.

SUSIRINKIME IR PRIVERSKIME VALDŽIĄ IŠGIRSTI – NEPALAIKOME TROLEIBUSŲ SISTEMOS NAIKINIMO! Ir nepritarsime jos pakeitimui taršiais, triukšmingais ir užsidegti mėgstančiais autobusais, kad ir kokie „greiti“ jie būtų.

Raginame Vilniaus Miesto savivaldybės Tarybą nuosekliai ir sąžiningai laikytis Vilniaus miesto įsipareigojimų iki 2020 metų pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, priimant sprendimus dėl viešojo transporto priemonių (dyzelinių autobusų) nuomos.

Primename, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės pasirašytą Merų paktą, „vietos valdžios institucijos dalijasi atsakomybę už visuotinio atšilimo problemos sprendimą su nacionalinėmis vyriausybėmis ir šį įsipareigojimą jos turi prisiimti nepaisant kitų įsipareigojimų“. Taip pat primename, kad šis dokumentas kartu su įpareigoja jį pasirašiusias institucijas sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį „bent 20 proc. lyginant su baziniais 2003 metais“.

Augančios oro taršos Vilniaus mieste problema tiesiogiai liečia miesto gyventojų sveikatos klausimus. Sprendimas dėl nuomojamų transporto priemonių turi būti priimamas atsižvelgiant į Vilniaus miesto oro taršos matavimo stotelių fiksuojamą ketvirtus metus augančią oro taršą sostinėje bei į faktą, kad dyzelinių variklių eksploatavimas didina PM2.5 bei NOx dalelių koncentraciją. Skatiname Tarybą atsižvelgti į faktą, kad eksploatuojant troleibusus, CO2 emisija yra mažinama. Priklausomai nuo elektros generavimo šaltinio ji gali būti sumažinta iki 0.

Viešąjį interesą atstovaujančioms organizacijoms kelia susirūpinimą didėjantis atotrūkis tarp Vilniaus savivaldybės deklaruojamų tikslų, įgyvendinamų priemonių ir viešos komunikacijos. Norėtume paraginti atsakingus Vilniaus miesto savivaldybės padalinius aktyviau viešinti informaciją apie augančią oro taršą bei informuoti visuomenę apie oro taršai mažinti skirtų realių priemonių metodinį taikymą.
Europos miestai vienas po kito uždraudžia dyzelinių transporto priemonių judėjimą miestų centruose – toks sprendimas jau priimtas Paryžiuje, tai svarsto ir Londonas.

Tokioje perspektyvoje Vilniaus sprendimas pirkti dyzelinius
autobusus atrodo lyg iš 20 amžiaus. Tikimės, kad ketinimų įsigyti ar nuomotis itin taršius dyzelinius autobusus bus atsisakyta, o bus priimtas sprendimas įsigyti ar nuomotis ne tik mažiau taršius SGD varomus autobusus, bet ir troleibusus.

Daugiau informacijos: troleibusas.lt, tel. 8 699 12125.
Nuotr. „Vilnius Street Art Festival“

DĖMESIO: RENKAMĖS PRIE SAVIVALDYBĖS PASTATO, BET JEI VĖLUOSITE, PATIKRINKITE, AR NENUSUKOME PRIE TARYBOS SALĖS ANTRAME AUKŠTE.

Daugiau apie tai: Vilniaus miesto savivaldybė nori išgyvendinti iš Vilniaus ekologišką transportą – troleibusus?

Vilniaus miesto savivaldybė nori išgyvendinti iš Vilniaus ekologišką transportą – troleibusus?

by Locomotive.press

Šį trečiadienį, lapkričio 23 d., vyks Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis, kurio metu savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vyr. specialistas Kastytis Lubys pristatys sprendimą „Dėl įpareigojimo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atnaujinti transporto priemonių parką“. Šiuo sprendimu savivaldybė įpareigotų savo valdomą įmonę UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veiklos nuomos būdu1 įsigyti 150 autobusų, kurie būtų pradėti naudoti nuo 2017 m.

Tai – ne vienintelis kitais metais įgyvendinti numatomas pakeitimas Vilniaus transporto sistemoje. Šių metų balandžio mėn. Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė tarptautinį konkursą parinkti privačiam vežėjui, kuris perimtų dalį UAB „Vilniaus viešasis transportas“ maršrutų su savo 95 autobusais. Tai sudarytų sudarytų trečdalį dabartinio viešojo transporto autobusų parko.2 Be to, š.m. rugsėjo 7 dieną transliuotoje LRT radijo laidoje „Vartotojo gidas“ UAB „Vilniaus viešasis transportas“ technikos direktorius Kęstutis Derliūnas sakė, jog yra svarstoma 50 pačios blogiausios būklės autobusų pakeisti naujesniais, „galbūt šiek tiek dėvėtais apie 10 metų“.3

Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ iniciatoriaus Mariaus Markevičiaus manymu visa tai rodo, jog norima pakeisti ne tik techniškai pasenusius autobusus, bet ir troleibusus. „Šitas skaičius autobusų [150 autobusų perimtų veiklos nuomos būdu – red. past.], atėjus dar ir privačiam vežėjui bei įsigijus dar ir naudotų 50 autobusų bei per 30 už ES lėšas4, būtų pakankamas visiems troleibusams pakeisti. Be abejo, VVT [UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – red. past.] teigia, kad to nedarys, tačiau toks milžiniškas skaičius autobusų bei didinamas autobusų vairuotojų kiekis pagundą tą daryti labai padidins.“, sakė jis.

Jau beveik 4 metus jis kartu su žaliųjų judėjimo nariais bei kitais iniciatyviais žmonėmis bando įtikinti troleibusų pranašumu prieš autobusus.5 Siekiant apginti troleibusų tinklą Vilniuje nuo sunaikinimo buvo įkurta internetinė svetainė troleibusas.lt.

Visgi, į šias pastangas atsižvelgta nebuvo ir nepaisant autobusų efektyvumą pagrindžiančio argumentų trūkumo6 prioritetas toliau skiriamas autobusams, o ne troleibusams.

„Apmaudžiausia, kaip į raštus, pranešimus apie naikinamą turtą reagavo prokuratūra, Seimo kontrolieriaus įstaiga. Apibendrinant, jų požiūriu tai yra savivaldybės/įmonės reikalas“, sakė Marius Markevičius.

Iliustracijoje: 2-asis troleibusų parkas Vilniuje, beveik virtęs autobusų parku, 2016 11 22

Susiję straipsniai: Neterškite Vilniaus: STOP dyzeliams!

Žuvusių keliuose atminimo dieną kviečia paminėti futbolo turnyru Gedimino prospekte

by Locomotive.press

Šiandien, lapkričio 20 d., minima Pasaulinė žuvusių keliuose atminimo diena. Kiekvienais metais visame pasaulyje keliuose žūva apie 270 tūkst. pėsčiųjų. Nepakankamas pėsčiųjų saugumas keliuose yra didelė Baltijos šalių problema. Lietuva bei Latvija atsiduria tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose 2005-2014 m. laikotarpiu eismo įvykių metu buvo sužeista daugiausia pėsčiųjų.1

pedestrian-fatalities-stastics-eu-2005-2014-lt-copy

Kaip reakcija į šią situacija prieš savaitę buvo įkurta Lietuvos pėsčiųjų asociacija. Asociacijos steigėjai pastebi, jog pėsčiųjų teisės dažnai paminamos, o patys pėstieji jomis nesinaudoja, nes nėra su jomis susipažinę, o dažnai ir neturi galimybės.

Vienas toks pavyzdys neseniai aptartas V. Vienožinskio tinklaraščio įraše. Jame atkreipiamas dėmesys, jog dalis Gedimino prospekto yra pažymėta vadinamu „plytos“ ženklu, kuris draudžia įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą. Tai reiškia, jog pasibaigus darbo valandoms ši prospekto dalis galėtų tapti pėsčiųjų zona. Visgi, šiuo metu visame Gedimino prospekte dominuoja automobilių eismas, o šaligatviai nuo likusios dalies yra vietomis atskirti net grandine.

Siekiant paskatinti pėsčiuosius naudotis savo teise, asociacijos steigėjai Džingirdas Vitkus ir Eduardas Kriščiūnas pagarsino kvietimą surengti prospekte futbolo turnyrą.

„[A]kciją galėsime tęsti kiekvieną sekmadienį ir pratinti žmones, kad ne tik per perėjas gyvenamojoje zonoje galima baikščiai bėgioti, bet vakarais ir savaitgaliais dalis Gedimino prospekto priklauso jiems“, rašė E. Kriščiūnas.

Po Antakalnio gatvės rekonstrukcijos kviečia burtis medžių gelbėjimo talkai

by Locomotive.press

Š.m. rugpjūčio mėnesį buvo atlikti Antakalnio gatvės atkarpos nuo Žolyno g. iki Nemenčinės plento remonto darbai, tarp jų – bordiūrų ir techninio šaligatvio pakeitimas. Darnaus judumo komisijos prie Susisiekimo ministerijos narys, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjas Eduardas Kriščiūnas pastebi, kad juos klojant plytelės buvo atremtos į medžių kamienus, jie taip pat buvo apkapoti. Socialinio tinklo Facebook grupėje publikuotame įraše jis išreiškė susirūpinimą, jog tai medžius pribaigs ir kviečia „pareikšti nuomones ar tikslinga visiems kartu imtis iniciatyvos ir medžius spaudžiančias šaligatvio plyteles bei vejos bordiūrus padėti šalia, kad savivaldybė juos susirinktų?“

Spalio mėnesį E. Kriščiūnas užregistravo problemą prašydamas „informuoti kodėl atliekant Antakalnio gatvės remonto darbus nebuvo vadovaujamasi Aplinkos ministro patvirtintų „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ 15 punktu ir kietos dangos įrengtos arčiau nei 0,5 metro nuo medžio kamienų bei nepaliktos reikalaujamos minimalios 2m² ploto pralaidžios orui ir vandeniui aikštelės.“

Tolesnė diskusija ir organizavimasis – po įrašu.

antakalnio-medziai-po-rekonstrukcijos-2016-08

antakalnio-medziai-po-rekonstrukcijos-2016-08-4

antakalnio-medziai-po-rekonstrukcijos-2016-08-nupjautas-po-rekonstrukcijos

antakalnio-medziai-po-rekonstrukcijos-2016-08-3

antakalnio-medziai-po-rekonstrukcijos-2016-08-2

Akcijos prie Rusijos ambasados dalyvius sutrikdė policijos elgesys – VIDEO

by Locomotive.press

Lapkričio 7 d. prie Rusijos ambasados Vilniuje buvo surengta akcija, palaikanti Rusijos politinį kalinį Ildarą Dadiną, kurio laiškas apie pataisos kolonijoje patiriamus kankinimus buvo išplatintas prieš savaitę. Tačiau vos spėjusi prasidėti akcija pasisuko neplanuota linkme. Praėjus dviems su puse minučių nuo akcijos pradžios pasirodęs policijos pareigūnas pareiškė, jog akcija vyksta per arti ambasados ir paprašė akcijos dalyvių atsitraukti dar apie 80 metrų, už prie ambasados esančio tvenkinio, ten kur akcijas rengia „visi kiti“. Būdami susipažinę su Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymu1, akcijos dalyviai žinojo, jog įstatymo nepažeidžia, nes buvo atsitraukę nuo pagrindinių ambasados vartų 25 metrų atstumu. Kaip atkreipė dėmesį vienas akcijos dalyvių Darius Pocevičius, atstumas iki pagrindinių vartų buvo didesnis nei 25 metrai, nes vieta buvo pasirinkta ne prie pagrindinio, o prie šalutinio įvažiavimo, nuo kurio iki pagrindinių vartų yra apie 100 m atstumas. Dalyvių teigimu, šalutiniai vartai buvo pasirinkti, kadangi prie pagrindinių vartų nėra kur sustoti, vyksta mašinų eismas.

solidarity-with-ildar-dadin-action-near-russian-embassy-in-vilnius-lithuania_3-foto-tatjana-dorutina_2016-11-07

Paprašytas savo reikalavimą pagrįsti įstatymu, pareigūnas vietoje atsakymo iškvietė antrą policijos ekipažą. Jiems atvykus akcijos dalyviai sulaukė ir kitų priekaištų, kaip dalyvių skaičiaus viršijimas. Įstatyme numatyta, jog esant ne daugiau 10 dalyvių susirinkimo suderinti nebūtina. Pasak Pocevičiaus, akcijos dalyvių buvo lygiai 9, tačiau atvykę policijos pareigūnai matyt prie dalyvių priskyrė ir ten buvusius žurnalistus, nors šie nelaikė plakatų ir akcijoje nedalyvavo, bet rinko informaciją. Galiausia policijos pareigūnai pareiškė, jog akcijos dalyviai stovi ant važiuojamosios dalies, nors, pasak Pocevičiaus, nuo važiuojamosios dalies jie buvo atsitraukę 5-10 m.

solidarity-with-ildar-dadin-vilnius-russian-embassy_foto-tatjana

Antrojo ekipažo pareigūnai taip pat pakartojo prašymą atsitraukti, tačiau akcijos dalyviui Mikolai Dziadokui bandant juos įtikinti, jog įstatymas nėra pažeidžiamas, vienas pareigūnų pagriebė jį už rūbų ir pradėjo tempti į policijos mašiną padedant porininkui. Ten apie valandą laiko pareigūnai kalbėjosi su suimtuoju bei konsultavosi su vadovybe. Jų kolegos tuo tarpu pradėjo tikrinti kitų akcijos dalyvių asmens dokumentus, operatoriaus prašė nurodyti, kas jam liepė filmuoti.  Du akcijos dalyviai, lietuvis Darius Pocevičius bei Azerbaidžano pilietis Mamedas Azizovas, buvo paprašyti atvykti į policijos komisariatą, kadangi su savimi neturėjo asmens dokumentų. Ten taip pat buvo atvežtas ir M. Dziadokas. Pakeliui į komisariatą jis policijos pareigūnams papasakojo apie kankinimus, kuriuos šiuo metu 7-oje Rusijos kolonijoje patiria aktyvistas Ildaras Dadinas, kuriam solidarumą išreikšti ir susirinko akcijos dalyviai. Pareigūnai sakėsi apie tai nieko negirdėję. M. Dziadokas taip pat pastebėjo, jog policijos pareigūnai be reikalo užsipuolė protestuotojus.

solidarity-with-ildar-dadin-action-near-russian-embassy-in-vilnius-lithuania_6-foto-tatjana-dorutina_2016-11-07

Po apie 3 val. trukusios apklausos komisariate visi akcijos dalyviai buvo paleisti. Jiems buvo paskirtas posėdžio policijos komisariate laikas. Jis vėliau buvo atidėtas, kadangi įvykio aplinkybių tyrimas dar nėra baigtas. Jei bus nustatyta, jog akcijos dalyviai pažeidė Susirinkimų įstatymą, jiems gali būti skirtos baudos nuo 144 iki 579 eurų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų.

Akcijos dalyvius nustebino, tai, kad policijos pareigūnai nepagrindė savo reikalavimų įstatymu. Kitą dieną savo Facebook paskyroje M. Dziadokas rašė, jog ekipažo vyresnysis patrulis pripažino, kad tai pirmas kartas jo darbo istorijoje, kuomet protestuotojai atsisako paklusti policininko reikalavimams. „Ne, rimtai, jums gal juokinga, tačiau jis tikėjosi, jog darysime viską ką jis pasakys, vien dėl to, kad jis policininkas“ – sakė jis.

Vertindama policijos elgesį kita akcijos dalyvė Tatjana Dorutina sakė: „Pastebėčiau, kad policininkas, kuris kalbėjo rusų kalba, nesugebėjo mums iš karto paaiškinti, kaip mes pažeidėme įstatymą. Jis griebė Mikolą už rankovės ir norėjo traukti jį į policijos automobilį. Tik mūsų nepaliaujamas prašymas paaiškinti, kaip mes pažeidėm įstatymą, sustabdė jį neilgam. Mes greitai suradome įstatymą internete ir parodėme, kad randamės nuo ambasados vartų kaip leidžiama 25 metrų atstumu. Bet policija pasakė: „visi visada stovi už tvenkinio“ – tai dar šimtas metrų. Ir tuomet, kai mes niekur nepajudome, vieną vaikiną su megafonu užlaikė policija. Kitus 2 suėmė todėl, kad jie neturėjo su savim dokumentų. Jie buvo supratingesni vienos mamos su naujagimiu vežimėlyje atžvilgiu, kuri irgi neturėjo asmens dokumentų su savim, bet jos nenuvežė. Anksčiau mes ne vieną kartą stovėjome toje vietoje. Viskas priklausydavo nuo konkretaus policininko. Jei policininkai prieštaravo, kad mes per arti stovime prie ambasados, tai pokalbis tęsėsi iki konsensuso pasiekimo. Šitas sulaikymas buvo pirmas per du mano gyvenimo Lietuvoje metus, per kuriuos dalyvavau 5-7 akcijose.“

Darius Pocevičius sakė, kad jo manymu policijos pareigūnai nesiaiškino įvykio aplinkybių. Paklaustas, koks policijos požiūris į protestuojančius žmones Lietuvoje, jis sakė: „jie mus mato, kaip trukdį policijos darbui, nes neturime vietos jų pasaulio suvokime. Todėl, viskas, kas susiję su judėjimais „iš apačios“, jų yra suvokiama kaip potencialus arba jau padarytas nusikaltimas. Iš to kyla ir psichologinės problemos, dėl kurių nėra dialogo. Mes jiems atrodome, kaip išsišokėliai, kuriuos reikia kuo greičiau sutvarkyti ir pastatyti į vietą. Mūsų nuomonė jiems nėra svarbi, nes jie jos nesupranta.“

Locomotive.press primena, jog anksčiau šiais metais vykusios akcijos prieš abortų draudimą prie Lenkijos ambasados Vilniuje dalyviai taip pat sulaukė policijos vizito. Tuomet buvo papriekaištauta dėl ant ambasados laiptų pakabintų plakatų, tačiau pareigūnai taip pat negalėjo nurodyti, kokį įstatymą pažeidė protestuotojai.

Iliustracijoje: Tatjanos Dorutinos nuotr.

Bendruomenių byloje dėl pastato Zarasų g. 15 – nagrinėjimas iš esmės

by Locomotive.press

Ketvirtadienį, lapkričio 10 d., 9 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) vyks ketvirtas teismo posėdis bendruomenių inicijuotoje byloje dėl statybos adresu Zarasų g. 15, Užupyje. Šio teismo posėdžio metu planuojamas bylos nagrinėjimas iš esmės, kurį stebėti kviečiami Vilniaus miesto gyventojai bei žurnalistai. Ieškovų pusėje į bylą yra įstojusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Posėdis vyks salėje Nr. 115, teisėjas Alfonsas Guobys.

Atsakovai: Vilniaus meisto savivaldybės administracija (išdavusi leidimą neteisėta pripažintai statybai), Kultūros paveldo departamentas (nesant galiojančių paveldosauginių reikalavimų suderinęs projektą neveikimu, t.y. nesureagavus IS „Infostatyba“ per nustatytą terminą) ir statytojas UAB „HQ Development“.

Daugiau apie bylą – Locomotive.press reportaže iš teismo posėdžio rugsėjo 14 dieną bei kvietime į trečiajį posėdį.

Vilniuje vyksta solidarumo su Rusijos politiniais kaliniais akcijos

by Locomotive.press

Šiandien, lapkričio 7 d. 16.30 val. prie Rusijos ambasados Vilniuje (Latvių g. 53) vyks akcija, išreiškianti solidarumą su Rusijoje įkalintu pilietiniu aktyvistu Ildaru Dadinu, kuris buvo suimtas ir įkalintas 2016 m. spalio 10 d. už pasikartojantį dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose. Tai jau antras renginys Vilniuje po vakar Pilies gatvėje vykusios Rusijos politinių kalinių palaikymo akcijos.

Šios akcijos yra dalis didelės tarptautinės kampanijos, prasidėjusios lapkričio 1 d. Latvijoje veikiančiam nepriklausomam rusiškų naujienų portalui „Meduza“ paviešinus Ildaro Dadino laišką. Jame Dadinas pranešė apie jo bei kitų kalinių atžvilgiu vykdomus kankinimus vienoje iš Rusijos pataisos kolonijų.

2016 m. Rugsėjo 11 d. kolonijos galva Kosijevas atėjo pas mane su trimis darbuotojais. Kartu jie pradėjo mane mušti. Tądien 10-12 žmonių vienu metu mane daužė iš viso keturis kartus. Jie spardė mane. Po trečio mušimo, jie panardino mano galvą į klozetą, šioje pačioje kalėjimo kameroje. 2016 m. Rugsėjo 12d. keli darbuotojai surakino mano rankas man už nugaros ir pakabino mane už antrankių. Būti sulaikytam tokiu būdu man siaubingai skaudėjo riešus ir nugarą, mano alkūnės buvo išsuktos. Taip mane laikė apie pusvalandį. Tada jie numovė mano apatines kelnes ir grasino, kad atves kitą kalinį ir jis mane išprievartaus, jei aš nesustabdysiu savo bado streiko.“ – rašoma laiške.1 Be šių kankinimų Ildaras taip pat sulaukė grasinimų nužudyti.

Akcijos iniciatoriai kviečia solidarizuotis su Ildaru bei kitais Rusijos represijų mašinos gniaužtų pagautais žmonėmis bei susiburti prie šios šalies ambasados Vilniuje. Dadinas kovojo už valdžios engiamų žmonių teises – politinių kalinių, seksualinių mažumų, Ukrainos piliečių – dabar atėjo mūsų eilė.“ – rašoma kvietime.

Akcija „Noriu „Žalgirio“ stadiono!“

by Locomotive.press

Rytoj, lapkričio 4 d., 12.30 futbolo entuziastai ir ne tik rinksis prie Vilniaus savivaldybės, kuriai įteiks kreipimosi raštą įtvirtinantį „mūsų visų siekį turėti naują „Žalgirio“ stadioną.“ Kvietimo skelbime taip pat rašoma:

„Liepos 6 dieną su „Žalgirio“ stadionu atsisveikinom, bet, pasirodo, dabar susiklosčiusi tokia situacija, kad toje vietoje vis dar gali būti stadionas – jis vis dar išlieka detaliajame sklypo plane.

Kad jo ten neliktų, Vilniaus savivaldybės taryba turi priimti sprendimą. Vilniaus ir visos Lietuvos futbolo bendruomenė siekia, kad sostinės savivaldybė net nesvarstytų priimti tokio sprendimo, ypač, kol neturime jokių aiškių planų dėl NEI VIENO naujo stadiono Vilniuje.

Turime auksinį šansą išsaugoti stadioną legendinėje Lietuvos futbolui vietoje. Padarykime tai kartu.

Jei Jums rūpi futbolas, Jūs būsite ten.

Žirmūnų bendruomenė: Sporto g. prekybos centro nereikia

by Locomotive.press

Spalio 28 d., 17.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės Centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6, Vilnius) vyks viešas svarstymas dėl žemės sklypų Sporto g. detaliojo plano. Prekybos centras „Maxima“ siekia pakeisti sklypų paskirtį iš gyvenamosios į komercinę ir Šeimyniškių, Raitininkų ir Sporto gatvių sankirtoje pastatyti parduotuvę. Viena Žirmūnų bendruomenės steigėjų, Viktorija Čivilytė atkreipė dėmesį, jog „Maxima“ prekybos centras būtų statomas vos už 311 m nuo kito, jau esančio prekybos centro „IKI Minskas“. Ji taip pat pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos pasirodė, jog 1,5 km spinduliu nuo žadamo statyti prekybos centro vietos yra 10 prekybos centrų.

Žirmūnų bendruomenės išplatintame pranešime spaudai rašoma, jog ši „[i]storija tęsiasi jau keturis metus. Prekybos centras pasikinkęs šūkį „Tai, ko reikia“, stengiasi įsiskverbti į daugiabučių gyvenamųjų namų rajoną ir eilinį, dabar jau ketvirtą kartą, prieš žmonių valią, bando pakeisti žemės paskirtį iš gyvenamosios paskirties į komercinę bei pastatyti parduotuvę ten, kur visuomenė yra kategoriškai prieš. Aplinkinių namų gyventojai negalėdami apsikęsti prekybininkų savivalės yra surinkę beveik 3 000 gyventojų parašų, kad Šeimyniškių, Raitininkų ir Sporto gatvių sankirtoje jokio prekybos centro NEREIKIA. Ne gana to, teritorija yra miesto centro apsaugos zonoje, kurioje prekybos centro jokiame detaliajame plane niekada nebuvo numatyta.“

Be to, bendruomėnė atkreipia dėmesį, jog ši teritorija tampa viena labiausiai užterštų vietų mieste: „visi iki šiol daryti garso ir taršos patikrinimai neatitinka leistinų normų, o turimos išvados skelbia, kad prekybos centro veikla tik pablogintų aplinkinių namų gyventojų padėtį. Šioje miesto dalyje atsiradęs traukos centras turėtų ir tiesioginį poveikį transporto spūsčių susidarymui. Šeimyniškių, Tuskulėnų ir Žirmūnų gatvėmis piko valandomis jau dabar nutįsta kilometrinės automobilių eilės, o pastačius prekybos centrą, eismas šioje miesto dalyje gali būti visiškai paralyžuotas.“

Viešame svarstyme bedruomenė kviečia dalyvauti Vilniaus savivaldybės atstovus, miesto detaliojo plano rengėjus, architektus, žiniasklaidos ir bendruomenių atstovus.

Negalintys dalyvauti viešajame svarstyme kviečiami stebėti tiesioginę transliaciją Facebook socialiniame tinkle.

Piketas „Šioje šalyje nėra vietos mokslininkams (?)“

by Locomotive.press

Spalio 28 d., penktadienį, 12-14 val. Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje vyks mokslo darbuotojų piketas. Organizatoriai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią mokslininko padėtį Lietuvoje, piketo metu jie ruošiasi reikalauti, kad 2017 m. valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti. „Vyriausybė buvo įsipareigojusi per trejus metus padidinti mokslininkų atlyginimus 70 proc., bet dėl prasidėjusios krizės įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti. Krizė baigėsi, per pastaruosius metus kilo kitų švietimo sektoriaus darbuotojų (mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų) atlyginimai, tik mokslininkų – ne. Palaipsniui blogėjusi mokslo tyrėjų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė. Nepaisant to, 2017 m. valstybės biudžete (ir vėl!) nėra numatyta nė cento mokslininkų atlyginimų didinimui.“, rašoma pranešime.

Užupio bendruomenė skelbia konkursą kompozicijai „Mano mokytojui“ Užupio skvere sukurti

by Locomotive.press

Užupio bendruomenė skelbia konkursą kompozicijai „Mano mokytojui“ sukurti Užupio skvere tarp Užupio, Krivių ir Polocko gatvių. Kompozicijos idėja turėtų būti universali, atspindėti humanistinę idėją, kuri vienytų žmones ne vien Užupyje.

Kompozicija „Mano mokytojui“ turėtų būti:

– susijusi su savitu Užupio Respublikos pasaulėvaizdžiu;
– kosmiška, sistemiška, paradoksali;
– vertybiškai argumentuota;
– sietis su mokslo metų kalendoriumi;
– sakralizuojanti erdvę: žyminti namų, Užupio centrą;
– derinanti mitą ir ritualą;
– metaforiška, simboliška (pvz. versmė, hidrantas, fontanas, klepsidra – vandens laikrodis, šulinys, varpas, švytuokė etc.);
– talpi, suteikianti galimybę dalyvauti, t.y. atlikti asmeninį veiksmą (pvz. uždegti žvakutę, suskambinti varpu, kreida užrašyti vardą/žodį, praeiti pro arką, pasukti maldos būgną etc.) ar kitaip įsitraukti;
– suteikianti rėmėjams ir/ar lankytojams galimybę įvardinti savo mokytoją, įamžinti jo vardą;
– turinti tęstinumą, galimybę jį ateityje auginti, plečiant įvardintų mokytojų sąrašą;

Konkurso organizatoriai tikisi idėjų ir sprendimų, padėsiančių vieningai sutvarkyti visą Užupio skverą, skirtą viešam naudojimui, poilsiui ir Mokytojo pagerbimui. Skvere įmanomi minimalūs pakeitimai: galima siūlyti dabartinės aikštės dangos plano ir dangos pakeitimus, aikštės apšvietimo sprendimus, mažosios architektūros elementus ir kitus skvero sutvarkymo sprendinius; medžių ir želdinių naikinimas skvere nenumatytas arba numatytas minimaliai. Kompozicijos santykis su skveru ir želdiniais neturėtų būti dominuojantis, pretenduoti į grandiozines ir monumentalias formas, bet spręsti uždavinį darniai, ne pernelyg pretenzingai (paprastai ir kukliai).

Konkurso dalyviai patys pasirenka idėjos pateikimo formą – eskizai, maketai, prezentacijos ar aprašymai, kuriais jų nuomone geriausiai pristatoma jų idėja. Svarbu, kad idėja būtų pristatyta pakankamai konkrečiai ir aiškiai, išreikšta vizualiai. Pateikiant siūlomą idėją, ją būtina pristatyti ir pagrįsti platesniame Užupio skvero, istorinio Užupio priemiesčio kontekste, pateikti paaiškinimus dėl atitikimo nustatytiems reikalavimams.

Vertinimo kriterijai ir komisija: vertinant pasiūlytas idėjas, bus atsižvelgiama į jų atitikimo šiame pranešime nurodytiems reikalavimams laipsnį. Komisijos sudėtis bus paskelbta vėliau.

Pasiūlymų pateikimo tvarka ir terminai: Idėja turi būti pateikta Užupio bendruomenei iki 2016 m. lapkričio 8 d. 24:00 val. (pateikimo momentu laikomas faktinio gavimo momentas). Kartu pateikiama informacija apie idėjos autorių/autorių kolektyvą ir kontaktiniai duomenys susisiekimui (adresas, el. pašto adresas, telefonas). Idėja pateikiama el. pašto adresu uzupiotelevizija@gmail.com, didesnės apimties failus siunčiant per www.webtransfer.com. Galima pateikti registruotu paštu adresu Užupio bendruomenė, Krivių 33-4, Vilnius LT-01209. Pageidaujantys papildomai pristatyti idėją gyvai, tai galės padaryti 2016 m. lapkričio mėnesį (data dalyviams bus patikslinta).

Prizai: 1-oji vieta – 700 Eur, 2-oji vieta – 200 Eur, 3-oji vieta – 100 Eur. Idėjos įgyvendinimas: Konkurse dalyvaujantys asmenys sutinka, prizinės vietos laimėjimo atveju, jie automatiškai suteikia Užupio bendruomenei teisę įgyvendinti pasiūlytą idėją ar jos dalį. Užupio bendruomenė įsipareigoja su autoriumi suderinta tvarka skelbti informaciją apie planuojamos įgyvendinti idėjos autorių. Prizinių vietų laimėtojai, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, gali būti kviečiami įsitraukti į kitus projekto „Mano mokytojui“ ir skvero sutvarkymo etapus (idėjos tikslinimo, reikiamų dokumentų rengimo ir leidimų gavimo, įgyvendinimo).

Papildoma informacija: Kilus klausimams ar pageidaujant papildomos informacijos, susijusios su šiuo idėjos konkursu, prašome kreiptis el. pašto adresu uzupiotelevizija@gmail.com. Jei iki pasiūlymų pateikimo termino pageidaujate gauti Užupio bendruomenės atsakymus į kitų interesantų klausimus dėl konkurso sąlygų, prašome nurodytu el. pašto adresu atsiųsti pranešimą apie pageidavimą gauti papildomą informaciją.

Daugiau informacijos: Užupio respublika

 

Konferencija „Pažangi architektūros paveldo apsauga: misija (ne)įmanoma?”

by Locomotive.press

Š.m. lapkričio 22 – 23 dienomis vyks Valstybinės kultūros paveldo komisijos organizuojama mokslinė konferencija apie paveldosaugos ir paveldonaudos prieštaras bei galimus problemos sprendimo būdus.

Kodėl teisinė sistema ne visuomet garantuoja realią autentiško kultūros paveldo apsaugą? Ar teisės aktuose atrastas balansas tarp statiško ir lankstaus požiūrio saugant kultūros vertybes?

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimai plečiasi biurokratinė paveldosaugos sistema. Pastebimai daugėja į Kultūros vertybių registrą įrašomų objektų ir priimamų teisinių dokumentų. Reikalingų sprendimų priėmas tampa vis sudėtingesnis, o pasekmės – sparčiai didėjantis nykstančių architektūros objektų skaičius.

Konferencijos tikslas – pradėti kryptingai judėti susidariusių prieštarų sprendimo link. Tikimasi, kad konferencijos metu pateikti siūlymai padės sukurti labiau efektyvią kultūros paveldo apsaugos strategiją.

Konferencijos vieta: Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4, Vilnius)

Registruotis galima elektroniniu paštu komisija@vkpk.lt arba telefonu (8 5)266 3277.[:lt]Š.m. lapkričio 22 – 23 dienomis vyks Valstybinės kultūros paveldo komisijos organizuojama mokslinė konferencija apie paveldosaugos ir paveldonaudos prieštaras bei galimus problemos sprendimo būdus.

Kodėl teisinė sistema ne visuomet garantuoja realią autentiško kultūros paveldo apsaugą? Ar teisės aktuose atrastas balansas tarp statiško ir lankstaus požiūrio saugant kultūros vertybes?

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimai plečiasi biurokratinė paveldosaugos sistema. Pastebimai daugėja į Kultūros vertybių registrą įrašomų objektų ir priimamų teisinių dokumentų. Reikalingų sprendimų priėmas tampa vis sudėtingesnis, o pasekmės – sparčiai didėjantis nykstančių architektūros objektų skaičius.

Konferencijos tikslas – pradėti kryptingai judėti susidariusių prieštarų sprendimo link. Tikimasi, kad konferencijos metu pateikti siūlymai padės sukurti labiau efektyvią kultūros paveldo apsaugos strategiją.

Konferencijos vieta: Architektų sąjungos rūmai (Kalvarijų g. 1, Vilnius)

Registruotis galima elektroniniu paštu komisija@vkpk.lt arba telefonu (8 5)266 3277.

„Novaja gazeta“ žurnalistė Baltijos šalyse: „Žalgirio“ stadiono teritorija dar galėtų būti sugrąžinta visuomenei

by Locomotive.press

Spalio 19 d. „Novaja gazeta – Baltija“ publikuotame straipsnyje
žurnalistė ir redaktorė Inna Shilina atkreipia dėmesį, kad „Žalgirio“
stadiono, ar tiksliau jo teritorijos likimas dar nėra nuspręstas. Nugriauto stadiono vietoje galėtų atsirasti kitas stadionas. Straipsnyje rašoma, jog nepaisant skypą įsigijusio nekilnojamo turto vystytojo „Hanner“ planų stadiono vietoje statyti viešbutį bei biurų ir butų pastatus, galiojantis bendrasis miesto planas toje vietoje įpareigoja statyti stadioną. Visgi, Vilniaus miesto savivaldybė ar Vyriausybė tarp stadiono funkcijos išsaugojimo šioje vietoje iniciatorių nebus. Dalinamės straipsnio „Stadiono likimą nulėmė ir premjerai“ ištrauka:

Nauji savininkai

Po „Ūkio banko“ bankroto procedūros ir Romanovo pabėgimo į Maskvą, kur jis gavo politinį prieglobstį, valstybė perleido stadioną į naujas „Šiaulių banko“ rankas. Stadiono įsigijimo sandorio vertė liko komercinė paslaptis, visuotinai neprieinama, o valstybė nepasinaudojo galimybe išsaugoti šią teritoriją miestui ir sportui. Pats stadionas ėmė dirvonuoti. „Kas dėl „Šiaulių banko“, tai procesas buvo pakankamai uždaras, vyko sveikųjų aktyvų perėmimas, auditoriai vertino kiekvieną atskirą atvejį. Toji auditorių ataskaita nebuvo prieinama visuomenei. Niekas nežino oficialių skaičių, už kiek tiksliai „Šiaulių bankas“ įsigijo „Žalgirio“ stadioną“,– teigė Liutauras Varanavičius.

„Šiaulių bankas“ po „Ūkio banko“ bankroto perėmė valstybės apdraustus indėlius, kurių vertė 2,7 mlrd. litų (apie 800 mln. eurų), už kuriuos valstybė atsiskaitė Romanovo banko turtu, įskaitant turtą strategiškai svarbiose miesto vietose už 1,9 mlrd. litų (551 mln. eurų), o trūkstamą dalį padengdama iš valstybinio stabilizacinio fondo lėšų – 800 mln. litų (232mln. eurų). Ekspertai teigė, kad iki bankroto, Romanovo bankas savo turtu nepadengė 145 mln. eurų finansinių įsipareigojimų.

2015 metais „Žalgirio“ stadioną pardavė nekilnojamojo turto plėtotojui – „Hanner“ – už 40 mln. eurų. Arvydas Avulis, bendrovės savininkas, stadiono teritorijoje planuoja pastatyti dar vieną viešbutį ir prabangius būstus su vaizdu į Gedimino pilį.

Į viešbutį „Žalgirio“ stadiono vietoje Avulis planuoja investuoti 20 mln. eurų, o bendrai į projektą apimantį butus ir biurus – 200 mln. eurų. Koks planuojamas projekto pelnas, investuotojas vargu ar atskleis. Šiuo metu Avulis nugriovė pusę stadiono skersai padalindamas jį į dvi dalis. Vakarinę tribūną ir pietinės pusę juosia tvora, liejami naujo viešbučio pamatai. Griauti stadioną naujasis savininkas turi teisę, bet Vilniaus miesto bendrasis planas kol kas įpareigoja teritorijoje palikti futbolo stadionui reikiamą plotą. Kyla klausimas: ar liks tiek ploto? Avulis, prieš pirkdamas žemę, negalėjo nežinoti šios aplinkybės, bet, veikiausiai, palaikė ją nereikšminga kliūtimi. Greičiausiai, tikslinis griovimas ir tikslinis užstatymas, parodo, kad Avulis vertina situaciją, suvokdamas, jog  jo rankos kol kas neatrištos. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavaduotojas ryšiams su visuomene Aleksandras Zubriakovas pranešė „Novaya gazeta – Baltija“, kad klausimas dėl būtinybės statyti stadioną bei arba pramoginės paskirties objektą minėtoje teritorijoje bus išspręstas iki kitų metų pabaigos, kai bus peržiūrimas Vilniaus miesto bendrasis planas.

Iš pradžių Avulis nugriovė teatro areną, užimančią 1,3 hektaro „Žalgirio“ sporto komplekso teritorijos prie pat upės ir baigia užstatyti ją daugiabučiais. Jau paleista apartamentų reklama, kuriems suteikti LDK valdovų vardai.


Šaltinis artimas Vilniaus miesto administracijai „Novaya gazeta – Baltija“ teigia, jog sostinei nereikia tokio kiekio butų ir jie bus realizuoti labai negreitai.


Šaltinio duomenimis, šiuo metu pastatyti 3 000 butų, kuriuos gana sunku parduoti. Papildomai šiuo metu statomi arba ketinami statyti apie 2500 butų.

„Zuokas teigė, jog stadioną daugiabučiais užstatys tik per jo lavoną,  bet jis vis dar gyvas, o stadiono jau nėra. Labai gaila, kad prieš palikdamas postą jis priėmė sprendimą ir leido užstatyti stadioną, būtent pakeitė bendrąjį miesto planą taip, kad šią teritoriją galima būtų užstatyti. Man labai gaila“, — pasakė Varanavičius.

Tuo tarpu, anot Vilniaus eks–mero Artūro Zuoko, privalomas reikalavimas teritoriją panaudoti futbolui išnyko 2008, mero Juozo Imbraso, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nario vadovavimo laikotarpiu.Tuomet buvo patvirtintas naujas detalusis miesto planas. „Buvo palikta galimybė, bet ne prievolė“– teigė Zuokas.

Vilniaus savivaldybės pažyma parengta „Novaja gazeta – Baltija“ prašymu:

—2007m. patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Jame „Žalgirio“ stadiono teritorijoje numatytas nacionalinis futbolo stadionas ir pramogų objektas. (Meras Zuokas)

—2009 m. patvirtinamas teritorijos detalusis planas. Tiek brėžiniuose, tiek aiškinamajame rašte numatytas reikalavimas statyti futbolo stadioną ar areną. (Meras Imbrasas)

—2010 m. išduodamas leidimas griauti, motyvuojant tuo, kad bus statomas naujas stadionas. (Meras Imbrasas)

—2014 m. teritorijos detaliojo plano brėžinys pakeičiamas, stadionas nebeturi konkrečios dislokacijos vietos sklype. Aiškinamajame rašte stadionas išlieka. (Meras Zuokas)

—2016 m. investuotojas pradeda stadiono griovimą ir verslo bei gyvenamųjų kvartalų plėtrą. Galimybė toje teritorijoje (kvartalo viduje) statyti stadioną išlieka. (Meras – Remigijus Šimašius)

Vyriausybei „Žalgirio“ stadionas nereikalingas

Kaip prisimena Artūras Zuokas, projektas, su kuriuo Romanovas laimėjo konkursą – prekybos centras su stadionu virš jo – tuomet tiko savivaldybei.


Bet po to, anot Zuoko, įsiterpė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: jis „aiškiai pasakė, kad Vilnius gaus pinigus Šeškinės stadionui, o „Žalgirio“ reikia atsisakyti, nes dviejų stadionų nereikia. Mes sutikome, nes vyriausybės pozicija dėl Europos sąjungos lėšų yra svarbi“


Zuokas tvirtino „Novaya gazeta – Baltija“, kad svarbų vaidmenį atliko ŪBIG bankrotas (dukterinė „Ūkio banko“ įmonė), prieš tai įvykęs konkursas tapo neaktualus, nes valstybės paskirtas bankroto administratorius neturėjo jokio noro tęsti „Ūkio banko“ veiklą. Varanavičius mano, jog tą patį projektą galėjo vystyti ir „Šiaulių bankas“: „Tai nuo žmonių priklauso. Tikrai ne nuo tos „Ūkio banko“ bankroto situacijos. O savivaldybės konkursas statyti naująjį stadioną vietoj senojo oficialiai buvo likviduotas 2014 m. gegužės 30–tąją.

Miesto valdžia teigia, jog visi sprendimai, susiję su „Žalgirio“ stadionu, buvo priimti ankstesnių valdžių, mąstyti reikėjo tuomet, kai jas rinkom. Apie tai „Novaya gazeta – Baltija“ kalbėjo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, jog naujojo stadiono idėją senojo „Žalgirio“ vietoje galutinai laidoti visgi per anksti:

„Pagal bendrąjį planą buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje numatytas visuomeninės paskirties objektas. Teorinė galimybė reikalauti, kad ten būtų pastatytas stadionas, išlieka. Tačiau čia daugiau priklauso nuo privataus investuotojo. Savivaldybė yra apsisprendusi toliau vystyti Nacionalinio stadiono Šeškinėje projektą“, – „Novaya gazeta – Baltija“ teigė meras. Kalba iš naujo sukasi apie daugiafunkcinio IV UEFA kategorijos stadiono statybą.

Reziumuojant, dabartinei miesto valdžiai „Žalgirio“ stadionas – nereikalingas. Savivaldybė kartu su vyriausybe ketina atnaujinti nacionalinio stadiono ant Šeškinės ozo statybą, siekdamos pritraukti stambius europinius fondus.

Šeškinės stadiono statybos „konkursas“ prasidėjo daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus ir pratęstas iš naujo, anot einamojo konkurso teisininkės  Dovilės Burgienės, iki šių metų gruodžio 8 dienos. Tuo tarpu verslas „patyliukais“ ir pusiau legaliai įsisavina visuomeninės paskirties „Žalgirio“ stadiono teritoriją biurams ir butams statyti.


Pilnas straipsnis prieinamas žurnale „Novaja gazeta – Baltija“, 2016 10 19, http://novayagazeta.ee/articles/10455/

Iliustracijoje: „Žalgirio“ stadionas, pbb.lt tinkaraščio nuotr.

Imtis veiksmų dėl agentūros „Vaiduokliai“ vykdomų ekskursijų po taborą stabdymo Lygių galimybių kontrolierei neleidžia įstatymas

by Locomotive.press

Šiandien, spalio 15 d., numatyta antroji ekstremalių pramogų agentūros „Vaiduokliai“ ekskursija „Pasivaikščiojimas po taborą“, kurios metu už 29.99 eurų mokestį siūloma susipažinti su romų tradicijomis bei „išgirsti šokiruojančių skaičių ir faktų apie tamsiąją taboro realybę“. „Sužinosite kaip atvykėlius pasitinka vietiniai romai. Yra tikimybė, kad būsite palydėti smalsių vietinių gyventojų žvilgsnių, o gal ir keletu komentarų.“, rašoma ekskursijos aprašyme. Nors renginys galimai neįvyks, kadangi agentūros internetinio puslapio duomenimis nebuvo nupirktas nė vienas bilietas, panašu, kad uždrausti agentūrai toliau organizuoti ekskursijas į taborą žmogaus teisių organizacijos neturi įrankių.

Šiuo metu Lygių galimybių kontrolierė A. Lobačevskytė vykdo savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl galimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 8 str. 2 p. pažeidimo, pagal kurį prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo, suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuodamas, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ir nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Renata Vanagėlienė Locomotive.press informavo, jog „[a]tliekant tyrimą, buvo užklausti: UAB „Vaiduokliai“, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos romų bendruomenė bei akademinė bendruomenė, prašant pateikti paaiškinimus bei vertinimą dėl galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos nacionalinei teisei, visuomenėje galiojančioms moralės, etiško elgesio normoms bei kitoms socialinėms vertybėms.“

Jos teigimu tarnyba žino apie 2016 m. spalio 15 d. planuojamą ekskursiją po taborą, tačiau „Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, reglamentuojančiame Kontrolierės kompetenciją, nėra numatyta teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Kontrolierė negali imtis veiksmų, draudžiančių šios ekskursijos organizavimą.“

„Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, reglamentuojančiame Kontrolierės kompetenciją, nėra numatyta teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Kontrolierė negali imtis veiksmų, draudžiančių šios ekskursijos organizavimą.“ – Renata Vanagėlienė

R. Vanagėlienė taip pat informavo, jog skundo dėl UAB „Vaiduokliai“ interneto tinklalapyje teikiamos informacijos ištyrimo terminas sueis 2016 m. lapkričio 3 d. Jei skundo objektyviam ištyrimui būtina informacija bus surinkta per šį laikotarpį, galima tikėtis, jog pažyma su tyrimo rezultatais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto puslapyje bus paskelbta šią dieną.

Visgi, net nustačius, jog agentūros „Vaiduokliai“ organizuojama ekskursija po taborą pažeidžia LR lygių galimybių įstatymą, tai agentūros neįpareigotų ekskursijų organizavimo nutraukti, nes jis reguliuoja tik apie paslaugą teikiamą informaciją, o ne pačią paslaugą. Tai, matyt, organizatoriai buvo numatę iš anksto, kadangi, kaip pastebėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, dar prieš pirmą ekskursiją sulaukę argumentuotos kritikos agentūra renginio neatšaukė, bet sakė, jog lauksią skundą tiriančios institucijos įvertinimo ir prireikus aprašymą koreguosiantys.

Neoficialiais duomenimis romų bendruomenė susidariusią situaciją svarstymui savivaldybės posėdžio metu pateiks šį pirmadienį.

Diskusija agentūros „Vaiduokliai“ Facebook socialinio tinklo paskyroje:

Iliustracijoje: ekskursijos „Pasivaikščiojimas po taborą“ reklama agentūros „Vaiduokliai“ Facebook socialinio tinklo paskyroje.

An Action in Vilnius in Solidarity with #BlackMonday Protests in Poland: Message Delivered

by Locomotive.press

Yesterday tens of thousands of people in Poland went out into the streets to protest against the complete ban on abortions which is being pushed by the Catholic lobbyists. In solidarity with the protesters, women’s rights activists and the public held a protest in front of the Polish Embassy in Vilnius. The protesters were chanting “Keep your laws off her body” and held banners which were later attached to the steps of the Polish Embassy. In the response to the complaints from the Polish Embassy, the police arrived and started questioning the remaining protesters. Falsely claiming that the Polish embassy is a territory of Poland, they were accusing the protesters for violating the Polish law by hanging the posters. The policemen were losing arguments even on legal grounds and were not able to cite what laws the protesters were infringing. Finally, the police left and the Polish Embassy staff took the posters with them.

Another action took place in the evening of the same day in Warszawa/Varšuvos Street in Vilnius, where a street sign in two languages – Lithuanian and Polish was recently hung. This location was chosen by the organizers, a group of Polish women, as a link to the events in Poland.

We are sharing some images from the action sites:

_dsc9613

_dsc9616

img_8312

img_8307

img_8292

img_8291

img_8279

_dsc9667 _dsc9670

_dsc9671

_dsc9676

_dsc9677

_dsc9678

_dsc9680

_dsc9681

_dsc9688

_dsc9697-copy

_dsc9704

_dsc9710

_dsc9712

_dsc9714

img_8426

img_8411

img_8415

img_8424  img_8430

Images by Locomotive.press and Dārta Treimane

The Head of Roma Community on the Tour Around Vilnius Tabor: Using People as Exhibits is Immoral

by Locomotive.press

“An extreme tour around Tabor. Both a challenge and a dream that came true! This is the entertainment that took us quite a long time to prepare.” This is an excerpt from an ad by an extreme entertainment agency “Vaiduokliai” (“Ghosts”). On 5pm Thursday 29 September a minibus carrying those who signed in for an “extreme walk-around” at the Vilnius Roma Tabor left from Vilnius Town Hall Square. For the fee of 29.99 EUR participants were offered to hear stories about “Roma people, their origins, and their weird and interesting customs,” as well as “some shocking facts about the dark side of their life in Tabor.” And, as a measure of safety, during their tour the participants were offered an escort by the security service company ALFA.

This event caused indignation among the society, including civil activists and the Roma community.

The Head of the Lithuanian Roma Community Istvan Kvik told Locomotive.press that “people are invited to visit Tabor any time because Roma people are always very welcoming. They will always accept anyone who wishes to get to know their culture and learn about the conditions under which they are forced to reside. However it is simply uncomprehensible to go visit Tabor as if it was a safari. Even in safari one needs a permission, and our people were not even informed about this ‘event,’ not to mention that the organisers had no consent or permission from Roma people.” It is simply immoral, said Kvik, to capitalise on people’s poverty and turn them into show exhibits.

Mr. Kvik also told Locomotive.press about a current Roma Integration Program. However “in view of all this one looses all hope. What should children think while seeing all this?”, commented Kvik.

Currently the evaluation from Equal Rights Inspector is due regarding the discrimination of human rights. While commenting on this case, the Director of Lithuanian Center for Human Rights Birutė Sabatauskaitė noted that the organisers of this event seemed educated enough, therefore it is unlikely that we are dealing with a misunderstanding. Specific rhetorics and the thriller-style soundtrack in their YouTube ad seem to have been chosen intentionally with the aim of drawing attention. According to Sabatauskaitė, what surprised her most was the fact that after receiving an argumentative critique, the organisers did not call off the event, but replied instead, that they will wait for the evaluation from the Equal Rights Inspector, and that they will adjust the description if necessary – as if the problem was with the description, and not with the action itself.

 

The tour was also attended by media. The reports were submitted by the journalists from Alfa.lt and TV3.lt, including a journalist from Delfi.lt (column “Aktualijos”) Rūta Pukienė. While commenting on the media coverage of the event and particularly on the article in “Lietuvos rytas” (by Ana Daukševič), artist, human rights activist, and feminist Vilma Fiokla Kiure wrote in her Facebook post: “when I see these sadistic texts covering such an ‘entertainment’, when I encounter all these pictures and videos in our main media portals, and all those likes they are getting, I feel like we have reached the lowest of the low. This feels like some sort of a human program of self-destruction… I would say that all of those degenerates who organised it, paid for it, participated in it, reported it in the media, photographed and filmed it, including everyone who were putting likes under the Facebook posts promoting this event, are no different from those who organised Holocaust.”

Photo: The participants of the “Tour Around Tabor” (organised by the extreme entertainment agency “Vaiduokliai”) giving interview before departing from Vilnius Town Hall Square, 29 September 2016.

Akibrokštas Zarasų g. 15 byloje: „HQ Development“ bendruomenėms siūlo patalpas mainais į viešojo intereso apleidimą

by Locomotive.press

Rugsėjo 14 d. Vilniaus apylinkės teisme  įvyko teismo posėdis Užupio ir Paplaujos bendruomenių inicijuotoje byloje dėl statybos prie istorinių Bernardinų kapinių Užupyje (Zarasų g. 15).

Teismo posėdžio metu UAB „HQ Development“ atstovaujanti „Sorainen“ advokatė Aušra Mudėnaitė teisėjo akivaizdoje pateikė taikos sutarties projektą, primenantį siūlymą priimti kyšį, kaip tai apibrėžta LR baudžiamojo kodekso 226 straipsnyje. Bylą iškėlusioms bendruomenėms siūlomos 80 kv. metrų patalpos ginčo pastate mainais į ieškinio reikalavimų atsisakymą.1

„Nesijaučiame įgalioti demokratiją, įstatymo viršenybę ir paveldo objektų (viešo turto) vertingąsias savybes „konvertuoti“ į nekilnojamąjį turtą ir dar priskirti jį sau. Bylą inicijavome kaip tik todėl, kad savo abejingumu nenorėjome būti pažeidimų bendrininkais.“ – R. Brandišauskienė

Tokį pasiūlymą Užupio bendruomenę byloje atstovaujanti Rėda Brandišauskienė įvertino kaip kyšio siūlymą. Po posėdžio Brandišauskienė komentavo, jog bylą bendruomenės iškėlė gindamos ne tik kaimynystės, bet ir viešąjį interesą, todėl jokia turtinė kompensacija negali atpirkti daromos žalos. „Nesijaučiame įgalioti demokratiją, įstatymo viršenybę ir paveldo objektų (viešo turto) vertingąsias savybes „konvertuoti“ į nekilnojamąjį turtą ir dar priskirti jį sau. Bylą inicijavome kaip tik todėl, kad savo abejingumu nenorėjome būti pažeidimų bendrininkais, tuo tarpu siūlymas gauti patalpų neteisėtai pastate yra siūlymas bendrininkauti dar aukštesniu lygiu.“, sakė ji. Atsakovo advokatė A. Mudėnaitė tuo tarpu primygtinai siūlė taikos sutarties pasiūlymą apsvarstyti su kitais bendruomenės nariais ir sakė, jog jos manymu R. Brandišauskienė viršija savo įgaliojimus šio pasiūlymo atsisakydama bendruomenės vardu. Posėdžio metu teisėjo siūlymu buvo padaryta 20 min. pertrauka, per kurią duota laiko ieškovams su šiuo projektu susipažinti. Ieškovams laikantis savo pozicijų A. Mudėnaitė paprašė teisėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti atsakovui laiko siekti taikos, nes jos teigimu kitos institucijos ieškovo pusėje šio pasiūlymo griežtai neatmetė.

Brandišauskienė šį prašymą įvertino kaip bylos vilkinimą, nes atsakovas vieną formalų pasiūlymą (ieškovams atsisakyti reiškiamų reikalavimų be jokių nuolaidų iš statytojo pusės) pateikė tik artėjant posėdžiui, o kitą laiką buvo pasyvus. Tai jau antras „taikos pasiūlymas“, kuriuo siekiama įteisinti jau pastatytą statinį.

Šio, jau trečiojo posėdžio metu byla į priekį nepasistūmėjo.  Teisėjo Alfonso Guobio sprendimu nagrinėjimas buvo atidėtas dar dviems mėnesiams. Kitas posėdis numatytas lapkričio 10 d. 9 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Užupio bendruomenės atstovė Rėda Brandišauskienė komentuodama posėdį sakė: „Buvome pasiruošę bylos nagrinėjimui, tačiau jis jau antrą kartą atidedamas advokatės Aušros Mudėnaitės prašymu. Statytojas į posėdį net nepakvietė liudytojų, nors tai buvo jo pareiga. Manau, kad tai sietina su statytojo tikslu vykstant teisminiams ginčams parduoti butus „Užupio monstre“ tretiesiems asmenims. Tokiu būdu komplikuotųsi bylos nagrinėjimas, ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymas.“

Statytojui pardavus butus ginčo pastate būtų sukurtas dar vienas „Juodkrantės fenomeno“ precedentas, kuomet našta dėl neteisėtos statybos būtų perkelta ant butų pirkėjų pečių, o statytojas, gavęs pinigus, išvengtų atsakomybės bankrotu.

„Užupio monstru“ pramintas statinys Zarasų g.  15, Vilniaus senamiesčio ir Bernardinų kapinių apsaugos zonoje, buvo pastatytas neteisėtai. Dviejų aukštų namo projektas virto šešių aukštų daugiabučiu. Pripažinus statybą neteisėta, vystytojai nugriovė vieną aukštą, tačiau sugebėjo įtikinti savivaldybę, kad reikia įteisinti likusią statinio dalį.

Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama mero Remigijaus Šimašiaus, paaiškėjus statytojo savivalei, pernai pavasarį paskelbė, kad neįteisins šių statybų atgaline data.2 Tačiau po pusmečio statybos leidimas buvo išduotas, nors nebuvo prielaidų net pradėti šio skandalingo statinio projektavimo – statytojas neturėjo galiojančių specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, nes nesikreipė į Kultūros paveldo departamentą dėl jų išdavimo.

Šių metų liepos mėnesį vykusiame susitikime su Užupio bendruomene meras Remigijus Šimašius jau teigė, kad savivaldybė laikosi neutralios pozicijos dėl šios statybos ir laukia teismo sprendimo.

Bendruomenių pusėje su analogiškais reikalavimais dėl statybos leidimo pripažinimo neteisėtu į bylą yra įstojusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Ji statiniui yra surašiusi ilgą pažeidimų sąrašą.

Atsakovai byloje –  Vilniaus miesto savivaldybės administracija (2015 m. spalio 8 d. išdavusi leidimą neteisėta pripažintai statybai, nors neteisėtumas buvo pripažintas tų pačių metų balandžio 2 d.), Kultūros paveldo departamentas (nesant galiojančių paveldosauginių reikalavimų suderinęs projektą neveikimu, t.y. nesureagavus IS “Infostatyba” per nustatytą terminą) ir statytojas UAB “HQ Development”, kurio užsakymu „Užupio monstrą“ projektavo architektas H. Štaudė, UAB „Archartelė ir Partneriai“.

Bendruomenių dėmesys „Užupio monstrui“ buvo įvertintas architektų bendruomenės. Už nuoseklią bei aktyvią veiklą formuojant humanišką, bendruomenišką, vietos identitetu grįstą urbanistinę aplinką 2016 m. Užupio bendruomenė gavo nacionalinį „Architektūros draugo“ titulą, skelbiamą Pilotas.lt.

Iliustracijoje: Teismo posėdis statybos adresu Zarasų g. 15, Vilnius byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016 09 14. Gintarės Matulaitytės piešinys, Locomotive.press

Parengta Locomotive.press pagal Užupio bendruomenės informaciją

Kiti straipsniai Locomotive.press: Bendruomenės kviečia gyventojus ir žurnalistus stebėti teismo posėdžio dėl statybų Zarasų gatvėje, Vilniuje

Visuomenininkai ragina imtis priemonių mažinant oro ir triukšmo taršą sostinėje

by Locomotive.press

Minėdama Europos mobilumo savaitę, skirtą tvarių eismo sprendimų populiarinimui, Lietuvos dviratininkų bendrija kartu su Vilniaus visuomeninės sveikatos komisijos nariais atkreipia savivaldybės dėmesį į padidėjusią oro ir triukšmo taršą Vilniuje. „Sostinėje jau ketvirtus metus iš eilės yra viršijama transporto sukelta kietųjų dalelių (PM10) tarša. Kietosios dalelės sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius miestiečių sveikatos sutrikimus. Situaciją galėtų pagerinti periodinis gatvių valymas ir laistymas, naujų automobilių stovėjimų vietų atsiradimo kontrolė, esamų neasfaltuotų aikštelių tvarkymas. Raginame savivaldybę imtis neatidėliotinų priemonių mažinant taršą Vilniaus keliuose“, – komentuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.

Visuomenininkai išreiškia susirūpinimą ir sostinėje rengiamų kelių rekonstrukcijos projektų poveikiu transporto taršai: „Šiais metais Vilniaus savivaldybės patvirtinti keli projektai (Kalvarijų g., Kareivių g., Verkių g.), tinkamai neatliekant oro ir triukšmo taršos matavimų, neskaičiuojant, kokia bus tarša įrengiant kairiuosius posūkius ir papildomus šviesoforus“, – dalinasi pastebėjimais Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius, – „šiuose projektuose neatsižvelgiama į pėsčiųjų srautus ir susisiekimą dviračiais, pabloginamos sąlygos ir patiems vairuotojams, nes įrengus papildomus šviesoforus magistralinėse greitam susisiekimui skirtose gatvėse, jos taps nė kiek ne greitesnės, nei esami pravažiavimai per daugiabučių kiemus, vairuotojams teks savarankiškai rinktis maršrutus, kurie nebuvo numatyti planuojant miestą“.

Šių metų rugsėjį jau buvo užfiksuota 32-a diena metuose, kai transporto sukelta kietųjų dalelių tarša viršija dienos normas. Higienos norma vidutinę 50µg/m³ paros koncentraciją leidžia viršyti 35 paras per metus. Vilniuje transporto keliama tarša yra matuojama Žirmūnų matavimo stotelėje, kuri laikoma indikacija visam miestui. Šioje stotelėje matuojami dydžiai anaiptol nereiškia, kad šioje vietoje transportas teršia labiausiai ir Vilniuje situacija palei kitas gatves yra geresnė.

“Transporto triukšmo sukeliama tarša jau metų metus nėra sprendžiama ir apie tai net nėra viešai kalbama, nors Vilniaus mieste dar 2011-aisiais buvo patvirtintas planas šiai problemai spręsti. Tam buvo sudaryti žemėlapiai, kuriuose nurodomos konkrečios vietos, kur turi būti imtasi priemonių, kad triukšmas nesklistų į numatytas tyliąsias zonas. Deja, kol kas neteko matyti nei vieno sprendimo, kuris triukšmą mažintų, o ne jį didintų. Kovojant su triukšmu toliau programos patvirtinimo nenueita nė per žingsnį. Realybėje – triukšmo ir oro tarša didėja“, – pabrėžia Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas.

Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad dar 2011-aisiais metais buvo nustatyta, kad dėl higienos normas viršijančio triukšmo gyvenamoje aplinkoje nuolat kenčia daugiau nei 100 tūkst. vilniečių.

Siekdama gerinti gyvenimo kokybę mieste Lietuvos dviratininkų bendrija kviečia gyvenimo mieste kokybės klausimams neabejingus žiniasklaidos atstovus, visuomenės sveikatos specialistus, miestų transporto planuotojus bei aktyvius miestiečius įsitraukti į viešas diskusijas aplinkos kokybės tema.

Naudingos nuorodos:
Taršos duomenys
Taršos poveikis ir matavimas
Vilniaus miesto savivaldybės 2014–2018 metų triukšmo prevencijos veiksmų planas
Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos tinklapis

Iliustracijoje: „Vilniaus miesto triukšmo žemėlapis“, 2011. Šaltinis: http://aplinka.vilnius.lt/triuksmas/

Apie Kalvarijų gatvės platinimą, medžių kirtimą, triukšmą ir eismo planavimą Vilniuje: pokalbis su dviratininkų bendrijos pirmininku Eduardu Kriščiūnu

by Locomotive.press

Šių metų rugpjūčio 24 dienos ryte ties Kalvarijų ir Apkasų gatvių susikirtimu pradėti kirsti pirmieji iš 37 kirtimui pažymėtų medžių. Šiuo metu ši visiškai sveikų liepų alėja jau yra iškirsta tam, jog būtų įrengtas patogesnis įvažiavimas į AB „Vilniaus Sigma“ bei „Baldų rojus“ teritoriją.

„Platinsime vieną gatvės pusę, vietoj vienos juostos, bus dvi. Dėl to dabar ardomas šaligatvis, perkeliami elektros kabeliai, buvo iškirsta dalis medžių. Kita gatvės pusė bus platinama kitais metais. Ties Treinio gatve taip pat rekonstrukcijos — sankryža bus reguliuojama šviesoforu“, internetiniam puslapiui „Kalba Žirmūnai“ sakė darbų vadovas Aleksandras Michailovas.

Medžių kirtimas – ne vienintelė šio projekto yda. Jame taip pat nėra numatyta įrengti dviračių tako, nukentės pėstiesiems skirta infrastruktūra. Taip pat „projektas padidins oro ir akustinę taršą – nors jau pagal dabartinius duomenis normos jau viršijamos. Eismo stautų rengėjai nemodeliavo. Projekte – aibė grubių pažeidimų. Jis neatitinka ir darnaus judumo principų – o juk savivaldybės 2020 turės pateikti ataskaitas skirtas taršos sumažinimui.“, projektą kritikavo rugsėjo 7 d. visuomenininkų susitikime su projektuotojais dalyvavusi miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Apie tai, kaip šis Kalvarijų gatvės platinimo projektas paveiks eismą šioje vietoje, kitus gatvių rekonstrukcijos projektus Vilniuje bei kokį poveikį jie daro oro užterštumui bei triukšmui kalbėjomės su Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininku Eduardu Kriščiūnu.

Interviu rengė: Gintarė Matulaitytė
Video medžiagą montavo: Jonas Vaitiekūnas

[Pokalbio nuorašas redaguotas]

Šiuo metu Kalvarijų gatvėje ruošiamasi kirsi medžius dėl gatvės platinimo. Papasakokite daugiau apie šį projektą ir kokias problemas tokiu būdu bandoma spręsti.

Projektas yra tipiškas – verslininkams parduodamas kairysis posūkis. Tokių projektų Vilniuje yra labai daug ir tokiu būdu sugadinta yra jau ne viena gatvė. Bent šiemet aš matau jau trečią projektą, kuris yra ruošiamas savivaldybės užsakymu, nes pavyzdžiui „Rimi“ paprašo, kad jiems padarytų dar vieną posūkį į jų parduotuvę, paprašo „Ogmios centras“, paprašo „Sigma“. Šis konkretus projektas yra padarytas „Sigmos“ prašymu. Užsakytas jis yra berods 2014 m., pabaigtas rengti 2015 m. Jame lyg ir yra visos dalys kurios turėtų šnekėti apie aplinkosaugą, bet problema yra ta, kad niekas tų dalių nevertina. Pavyzdžiui, triukšmas toje teritorijoje jau dabar yra viršijamas, tarša, tikėtina, irgi yra viršijama. Šitame projekte kažkodėl nebuvo skaičiuojama, kokia bus tarša po papildomo šviesaforo atsiradimo Kalvarijų gatvėje, bet paskaičiuota, kokia tarša bus šoninėse gatvelėse – Lukšio ir Treinio. Apkasų gatvėje, į kurią irgi bus daromas posūkis nėra apskaičiuota nei tarša, nei triukšmas. Projekto rengimo metu galioję teisės aktai numatė, jog šie [parametrai] turi būti modeliuojami, t.y. modeliuojama eismo situacijabei matuojama oro tarša, triukšmo tarša. Tuo tarpu projekte nė vienas iš tų parametrų neapskaičiuotas, nes užsakyme tėra parašyta – išplatinti gatvę ir įrengti kairįjį posūkį. Viskas – užsakyme daugiau nėra nieko. Į tą „Sigmos“ teritoriją kuo puikiausiai gali būti patenkama iš lygiagrečios gatvės, t.y. iš Rinktinės, o taip pat ir Apkasų gatvės. Įdomu tai, kad „Sigma“ norėjo įrengti dar vieną kairįjį posūkį ties netoliese esančiomis viešojo transporto stotelėmis, berods Tauragnų, tačiau to projektuotojas neleido, nes šis posūkis būtų vos 100 m už dar vieno posūkio į „Lidl‘ą“. Tarp kitko šis posūkis taip pat yra nelegalus, nes C kategorijos gatvė yra skirta susisiekimui tarp gretimų rajonų, o įrengus tiek šviesaforų ir papildomų sankryžų su kairiaisiais posūkiais gatvė tampa skirta ne eismui, o laukimui. [Šviesoforas tam ir skirtas, kad padalintų laiką, tačiau jei automobilių yra per daug, jokia koordinacija nesuveiks. Kažkur vis tiek bus kamštis. Tai va tokia yra problema.] Kitas dalykas, 2014 m. buvo patvirtintas dviračių takų Vilniaus mieste specialusis planas ir jame parašyta, kad prie kiekvienos naujai rekonstruojamos ir įrengiamos gatvės turi atsirasti galimybė saugiai važiuoti dviračiu. Šitame projekte iš viso nėra kalbama apie susisiekimą dviračiais. Yra platinama gatvė, yra kertami medžiai nežinia kam, nes srautų kaip žinia nėra, tai kam jie kertami mes nesuprasime. Į susitikimą, kuris vyko savivaldybėje, deja, neatėjo nei užsakovas, nei žmonės, kurie rengė projektą, nei žmonės, kurie užsakė projektą, o atėjo tikrai vykdytojai; projektą pristatinėjo poskyrio vedėjas Gintautas Niaura, kuris yra atsakingas už remonto darbus Vilniaus gatvėse. Tai yra statybininkas, žmogus, kuris niekaip nesusijęs su miesto planavimu . Kitas susitikime dalyvavęs asmuo buvo Eduardas Garbovskis, poskyrio vedėjas atsakingas už šviesoforus. Jisai pažadėjo, kad šviesoforas bus sukoordinuotas. Kaip jisai paveiks viešąjį transportą, kitą transportą,kiek bus sugaišinama pėsčiųjų laiko nebuvo žinoma, nes niekas nebuvo modeliuota. Visa tai iš esmės yra įstatymo pažeidimai. Aš tikiuosi, kad žmogus, kuris parodė iniciatyvą, kreipsis į prokuratūrą ir pažiūrėsim kas bus toliau. Šitas projektas šiaip jau nėra pats baisiausias, nes jame bent jau kažkas bandyta modeliuoti. Yra projektų, kur niekas absoliučiai nemodeliuota, pasakyta, kad mes gatvę čia išplatinsime ir bus žymiai geriau – viskas. Su tokiu motyvu, kad „bus patogiau“, su šia vėliava yra važiuojama tolyn. Nepagalvojama apie tai, kad bus patogiau tiems 50 lankytojų „Rimi“ prekybos centro, tačiau 1000 vairuotojų, kurie turėtų važiuoti pro šalį turės sustoti toje vietoje – tai niekam nerūpi ir aš puikiai žinau kuo tai baigiasi. Iš žmonių, kurie daugiau nei aš važinėja automobiliu mieste žinau, kad jie jau dabar dažnai važiuoja per gyventojų kiemus, o ne pagrindinėmis magistralinėmis gatvėmis. Važiuodami per kiemus, akivaizdu, kuria problemas tų namų gyventojams, kurie bijo išleisti į gatvę vaikus, nes per kiemą tranzitu važiuoja automobiliai, kurie bando sutaupyti laiko. Tai yra iš esmės nusikaltimas – toks eismo organizavimas, kuris yra vykdomas, nes tai yra prieš visus įstatymus ir prieš visus judumo planus, kuriuos savivaldybė rengia. Daugiau nėra ką čia pridurti. Vieni neva tai rengia planus, leidžia pinigus, kiti mielai leidžia pinigus tam, kad įrengti visiškai nereikalingą šviesaforą, tiksliau ne tai kad nereikalingą, bet kenksmingą šviesaforą, prie kurio įrengimo, pasirodo, investuotojas, t.y. „Sigma“ prisidėjo 113 tūkst. eurų, o savivaldybė vien tik tam, kad parengti projektą prisidės dar 450 tūkst. eurų. Tai galų gale tas projektas kainuoja virš pusės milijono eurų, o tuo tarpu sakoma, kad, pavyzdžiui, krūmų pasodinti prie gatvės nėra pinigų; tam per metus yra skiriama apie 20 tūkst. eurų. Bėda yra ta, kad mes nematome konteksto – t.y. 20 tūkst. eurų krūmams ir 600 tūkst. eurų vieno šviesaforo įrengimui, kuris paskui padarys žalos sukeldamas taršą, eismo spūstis, be to, turės būti pakeisti viešojo transporto tvarkaraščiai. Matosi, kad niekas net nežada skaičiuoti šitų sumų.

Dažnai girdime apie rekonstrukcijos projektus, kuriuos lydi ir medžių kirtimas. Kodėl medžiai taip „trukdo“, ar neįmanoma jų integruoti į projektus?

Kai platini gatvę ir ją platini nebe pirmą kartą, tai tie medžiai, kurie buvo apsauginėje zonoje atsiduria eismo juostose. Natūralu, kad nebegalima jų išsaugoti. Medis vidury gatvės atrodo nenormalu, tuo tarpu vidury dviračių tako jį galima išsaugoti. Bent jau taip mano savivaldybė. Bet kita bėda yra tai, kad visai neseniai išėjęs ministro įsakymas šiek tiek pakeitė buvusią tvarką ir leidžia atsodinti medžius senų medžių vietoje, tačiau tai kažkodėl nėra komunikuojama. Visgi šis įstatymas neleidžia sodinti medžių palei gatvės „raudonąsias linijas“, kur yra nuvestos komunikacijos, sakoma, jog turi būti išlaikyti atstumai ir taip toliau. Pagrindinė šio įsakymo problema yra ta, kad jis draudžia sodinti medžius prie gatvės nepriklausomai nuo visų kompensavimo būdų.1 Juk medį galima pasodinti nebūtinai su laisvomis šaknimis, galima pasodinti tam tikrą medžio rūšį, kurio šaknys eina gilyn, nesiplečia į šonus arba pasodinti jį į kapsulę. Vietoj to, kad paliktų tą spendimą priimti arboristams, kurie galėtų garantuoti, kad galima tą medį sodinti, jeigu bus imtasi tinkamų apsaugos priemonių, šiuo įstatymu yra tiesiog draudžiama sodinti bet kokius medžius. Taigi šio įsakymu savivaldybėje tie patys žmonės, kurie taiso šaligatvius mojuoja ir sako, kad mes nieko negalime sodinti, nes brangu. Jie bando prisidengti tuo, kad medžių sodinti neleidžia įsakymas ir vietoj to, kad tą įsakymą pakeisti (yra būdų kaip pasodinti medžius civilizuotai), jie sako, kad mes negalime Iš tiesų manau, kad tikroji priežastis yra ta, kad nėra skiriama lėšų ir gėdijamasi pasakyti, jog taip yra. Nors ir geri žmonės, bet jie nesupranta, kad jie gali kažką keisti.

Kai iškirsti medžiai atsodinami, ar jie atsodinami atitinkamos vertės ir rūšies?

Aš nesu medžių specialistas ir negaliu pasakyti ar rūšis atitinka, bet kai buvo daug kartų prašoma sodinti pušis, buvo visada atsakoma, kad pušų sodinti mieste negalima, nes jos neprigyja. Aš nežinau motyvo, kodėl yra manoma, kad pušys mieste neprigyja, nes tikrai žinau, kad pušys auga mieste. Gal prie pat gatvės ir negali augti, bet žinau vietų, pavyzdžiui Minties g., kur jos auga jau daug metų ir tikrai atrodo gražiai žiemą vasarą. Klaipėdoje irgi kiek žinau yra judėjimas už pušų sodinimą. Nežinau tikrų motyvų, kodėl tos pušys netinka žmonėms iš savivaldybės, bet jos yra kol kas nesodinamos. Galbūt motyvas yra tai, kad kelios pušys iš pasodintų gali neprigyti, o jos yra brangios, tai gailint pinigų geriau sodinama kas tikrai prigis.

Kokia eismo situacija Vilniuje apskritai? Ar yra imamasi priemonių oro taršai mažinti, apie kurią nuolat šnekama? Kokie šiuo metu priimami sprendimai dėl eismo reguliavimo?

Yra visiškai, absoliučiai į tai nereaguojama. Vilniuje jau trečius metus iš eilės yra viršijama kietųjų dalelių tarša. Kietųjų dalelių tarša iš esmės reiškia tai, kad jūsų visų gyvenimas trumpėja mėnesiais. Iš esmės tai reiškia, kad jūs negalite intensyviai kvėpuoti, nes kenkiate savo sveikatai. Ta stotelė, kuri matuoja transporto taršą yra būtent Žirmūnuose, palei Kreivių gatvę. Kareivių gatvėje yra ruošiamasi statyti dar vieną šviesaforą, Kalvarijų gatvėje – dar vieną šviesaforą. Tai, kad stotelė [matuojanti taršą – red. past.] stovi Žirmūnuose nereiškia, jog tik ten yra tarša. Tos keturios stotelės, kurios yra Vilniuje, matuoja skirtingus parametrus ir jų vieta yra pasirinkta tipiška, t.y. Vingio parke yra stotelė, kuri matuoja foninę taršą, esanti Senamiestyje matuoja taršą pėsčiųjų zonose, o ta nelemtoji Žirmūnų stotelė, kuri matuoja kietųjų dalelių koncentraciją, nuolat rodo, kad ji viršijama, net vasarą!2 Paskutiniai viršijimai, atsimenu, buvo liepos mėn. pabaigoje, kas skamba iš vis neįtikėtinai – atrodo visi atostogauja, bet tarša yra. Ta stotelė rodo indikaciją visam Vilniaus miestui, tad imamas duomenų vidurkis. Aš neabejoju, kad ten kur jinai stovi nėra didžiausia tarša, nes tai nėra duobė, duobė Vilniuje yra kitose vietose. Kareivių gatvė yra ant kalno, o miesto centre niekas transporto taršos net nematuoja (ji ten tikrai dar didesnė). Senamiestyje esančioje stotelėje matuojama ne transporto sukeliama tarša. Jei vėl grįštume prie projekto, ten nepasakyta atsižvelgti į taršą priimant techninį projektą, nėra sudedamųjų dalių apie taršos minimizavimą. Matyt ta stotelė stovi ten tam, kad aplinkosaugininkai galėtų galva palinguoti, kaip blogai ir pasakyti, kad kažką reikia daryti.

Kokie kiti gatvių rekonstrukcijos projektai yra vykdomi šiuo metu?

Mes kaip dviratininai kreipėmės į savivaldybę prašydami pateikti, kas yra projektuojama – nieko negauname. Gauname tik informaciją apie tai, kas yra privaloma, t.y. projektiniai pasiūlymai. Jau sakiau, konkrečiai aš mačiau bent tris projektus, kurie visi yra baisesni, nei šitas minimas Kalvarijų g. T.y. kairysis posūkis į „Rimi“ iš Kareivių gatvės, taip pat „Ogmios centras“ prašo paplatinti gatvę, padaryti keturias eismo juostas be šviesaforo (neįsivaizduoju kaip bus išsukama iš Lakūnų gatvės). Viešuose svarstymuose gyventojų, aišku, nebūna. Būnam dviratininkai dvieseir į visas mūsų pastabas dėl pažeidimų ir įstatymų nesilaikymo, dėl gadinamos eismo situacijos jūs gadinate eismui situaciją – į viską atsakoma, kad mes žinome geriau ir mums neaiškinkit. Ir tai yra vadinama motyvuotais atsakymais gyventojams. Jie sako, jog neįmanoma bendrojo plano iš karto įgyvendinti, jog mes palaipsniui einame link to. Visgi yra daroma priešingai negu bendrąjame plane numatyta, [Kalvarijų – red. past.] gatvė yra aukštos kategorijos, reiškia turi būti kuo mažiau stabdymo, o jūs darote dar vieną sankryžą. Gyventi tai kažkaip reikia mieste – įsivaizduokite ir toks yra atsakymas.

Kodėl gyentojai nedalyvauja šiuose pristatymuose? Ar jie būna nepakankamai išviešinti?

Aš manau, kad taip, jie tikrai būna nepakankamai išviešinti, savivaldybė nepakankamai viešina. Projektas paskelbiamas likus savaitei iki svarstymo, būna ir anksčiau paskelbiamas, bet paskelbiamas krūvoj tarp kitų projektų, kur kažkas statosi sodo namuką. Dėl to reikia sėdėti ir atrinkinėti, kuris projektas yra svarbus visuomenei, o kuris yra tik kaimyninio sklypo reikalas. Bet kita vertus, net jeigu išviešini – kas nori skaityti įstatymus, kad suprasti, kas yra daroma? Transportas yra gana sudėtinga sistema, kurią daugelis vertina iš [vieno – red. past.] vairuotojo pozicijos: va, čia žiūrėk, padarysim taip, pravažiuosim. Bet jeigu pabandai dauginti iš tūkstančio, tai supranti, kad niekas nepravažiuos, nes tai neįmanoma. Žmogui tai yra sunkiai suprantama, bet baisiausia dalis yra ta, kad žmonės yra tiek nusivylę, kad jie nebenori eiti į tą svarstymą. Nes mes dalyvaujame tuose svarstymuose ir matome, kad sugaišome savo laiką analizuodami projektą, siūlydami kažką ir į viską yra pasakyta – mums nusispjauti, mes darysime, kaipsuplanavome.

Ar įstatymai gina gyventojų interesą?

Įstatymuose viskas suformuluota taip, kad gyventojų interesas turėtų būti ginamas. Pavyzdžiui, yra Triukšmo valdymo įstatymas, kuris reikalauja rengiant bet kokį projektą numatyti, ar nereikės mažinti triukšmo poveikio. Žinant, kad Vilniaus mieste 120 tūkst. gyventojų kenčia nuo triukšmo, bet kuri gatvės rekonstrukcija reikalauja triukšmo poveikio vertinimo. Ir paprasčiausia priemonė jam mažinti, kurią net šaligatvių klojėjas gali žinoti, yra panaudoti „tylų“ asfaltą. Tai yra porėtas asfaltas, kurio tarnavimo laikas yra trumpesnis, bet jis yra gerokai mažiau skleidžiantis, atspinduliuojantis triukšmą. Jis tą triukšmą sugeria savyje. Net tokios priemonės nėra taikomos. Tarkim Antakalnio gatvė buvo visa perpilta, ant senų šulinių suklotas asfaltas, bordiūrai pakeisti (velniai žino kam tai buvo reikalinga, kainavo daugiau negu asfalto supylimas), o asfaltas parinktas kaip visada – kuris pigiausias.

Žinome jog šiuo metu yra rengiamas Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo planas. Ar jį priėmus galima tikėtis teigiamų pokyčių?

Pagal tai kaip yra reaguojama į privalomus dokumentus, t.y. bendrojo plano vykdymą, specialiojo plano vykdymą, įstatymų, tarkim to paties Triukšmo valdymo įstatymo vykdymą, akivaizdu, kad į juos visiškai nereaguojama ir nekreipiamas dėmesys, tad jeigu bus parengtas dar vienas planas, tikrai vien dėl jo niekas nepasikeis. Gera naujiena nebent ta, kad kažkiek diskusijos bus sukeltos apie tai, kas yra tas darnus judumas ir kaip galima jo pasiekti. Bet kai matai, kad Vilniaus miesto Darnaus judumo plano komiteto vedėjas sako, jog įrengsime daugiau automobilių stovėjimo vietų miegamuosiuose rajonuose, tai supranti, kad tikslas kolkas yra akivaizdžiai nepasiektas. Tas žmogus nesupranta, kad įrengus vieną vietą miegamuosiuose rajonuose bus garantuotai atimta vieša erdvė, vardan tų 30 proc. gyventojų, kurie intensyviaivažinėja automobiliais. Be to jis nesupranta, kad įrengus vieną vietą automobiliui, reikia įrengti dar dvi vietas, nes jis norės automobilį laikyti ne tik prie namų, bet ir mieste turbūt ir jis į tą miestą norės atvažiuoti, ir tada jis padarys dar didesnį kamštį, ir kiek tada mes gatves platinsim? Gal reikės dar ir Senamiestį griauti, kad automobiliai tilptų ir nebūtų kamščio? Tai yra kelias vedantis niekur. Turbūt nėra pasaulyje miesto, kuris būtų problemas išsprendęs didandamas patrauklumą naudotis asmeniniu automobiliu tankiame mieste.

Kokios sąlygos yra sukurtos dviratininkams šiuo metu?

Čia taip sakant juokas pro ašaras. Situacija yra tokia, kad šiais metais „atsakingame biudžete“, kuris buvo pristatytas Vilniaus miesto savivaldybės, yra skirta 20 tūkst. eurų dviračių takų plėtrai. Specialiąjame plane buvo pasakyta, kad kasmet turi būti skiriami 5 mln. eurų, o matome, kad yra skiriama 20 tūkst. – tai turbūt tokia ir situacija įvertinus proporcijas. Beje, nežinantiems norėčiau pasakuti, kad viešąjam transportui dotuoti ir gatvių plėtrai bei priežiūrai per metus yra išleidžiama maždaug 120 mln. eurų. T.y. trečdalis Vilniaus nuosavo biudžeto. Reikia paminėti, kas yra „nuosavas“, nes dažnai yra sakoma, kad Vilniaus biudžetas yra netoli milijardo. Tai nėra tiesa, nes labai didelė dalis biudžeto yra perskirstoma valstybės funkcijoms atlikti, t.y. mokytojų atlyginimams sumokėti, aplinkosauginimas projektams įgyvendinti, visokiems socialiniams reikalams, o pats „nuosavas“ Vilniaus biudžetas, kurį jisai surenka iš esmės yra, deja, turbūt tiktai apie 300 tūkst. eurų. Gal net tiek nėra.

Yra įkurta dviratininkų bendrija, kokia veikla ji užsiima?

Bendrijos veikla prasidėjo turbūt 1997 ar 1994 [1996 m. – red. past.], nebepamenu. Iš pradžių ji organizavo žygius dviračiais, paskui žmonės užaugo, į žygius dviračiais važinėti pasirinko turizmo agentūras, o dabar likę žmonės stengiasi, kad dviratis būtų naudojamas ir mieste. Tai yra viena iš funkcijų ir tai dabar pagrindinė [bendrijos – red. past.] funkcija, bent jau aš ją taip suvokiu, nes rekreaciniais takais pakankamai rūpinamasi, visokie regioniniai parkai bent jau bukletus leidžia, miško keliukais tikrai visada galima važiuoti, o štai suvokimo, kad mieste galima naudotis dviračiu vis dar deja nėra.Net ir iš tokių pozityvių žmonių, kurie jauni ir sakosi vasarą važiuojantys dviračiu į darbą, bet žiemą – ne. O kaip jeigu lietus? Nei žiemą, nei rudenį jokių problemų nebūna, jeigu yra tinkama infrastruktūra, t.y. jeigu tu neturi grūstis kartu su automobiliais tam pačiam kelyje per balas, kai tave taško, tai nėra didelės problemos, nes nelyja kiaurą dieną. Jeigu apsirengi striukę ir kepurę turi, tai iš esmės gali ir važiuoti, jeigu nebaisi liūtis.

Tarp jaunų žmonių dabar labai populiaru važinėti dviračiais. Ar jie jungiasi prie bendrijos, ar dalyvauja jos veikloje?

Aš nesu tikras, ar tarp jaunų žmonių yra labai populiaru dviračiu važinėti. Tai panašiau į mitą, nes skaičiai to niekaip nepatvirtina. Aš prisimenu, kad mano jaunystėje buvo populiariau važinėti dviračiais tarp jaunų žmonių. O prie bendrijos ne, jauni žmonės nesijungia, jungiasi žmonės apie 30 m. amžiaus, kurie supranta, kad vien tiktai smagios šypsenėlės ir susitikimai iš esmės nieko nekeičia. Mes nepalaikome „Kritinės masės“ tokios, kokia ji yra, nes ji nesprendžia absoliučiai jokios problemos. Aš pats anksčiau važiuodavau toje „Kritinėje masėje“, bet kai atvažiavo Vilniaus meras Zuokas į „Kritinę masę“ kartu su visais pasivažinėti, aš supratau, kad tai yra tiesiog pasityčiojimas iš idėjos. Nes „Kritinė masė“ ir yra tam, kad parodyti, kad mūsų yra daug ir kad mums reikia šio bei to ir kai atvažiuoja miesto meras ir šypsosi, fotografuojasi, bet nieko nedaro, nė cento neduoda miesto pinigų, tai supranti, kad tikslas akivaizdžiai yra ne taip iškomunikuotas.

Tai šiuo metu asociacija dalyvauja teisiniuose procesuose?

Bandome dalyvauti įstatymų keitime. Tarkim, Statybos techninis reglamentas, reguliuojantis gatvių tvarkymą, yra pakeistas mūsų dėka. Mums iniciavus jo keitimą jis tapo šiek tiek palankesnis dviratininkams. A anksčiau buvo reikalaujama, kad dviračio tako plotis būtų 1,2 metro, o bortelis ne daugiau negu 2 cm aukščio – ir viskas apie tai, kaip reikia įrenginėti infrastruktūrą dviračiams. Dabar jau yra numatoma, kad ir srautai kažkaip turi būti skaičiuojami ir plotis šiek tiek adekvatesnis negu 1,2 m, t.y. ten jau yra šiek tiek įrašyta principų, aišku gaila, kad lietuviški įstatymai yra… kažkokios lentelės, kur skaičiai nukrenta tarsi iš dangaus be jokio paaiškinimo, kodėl taip reikėtų daryti. Kadangi kaip suprantu mūsų projektuotojai negauna jokio išsilavinimo šiuo atžvilgiu, t.y. universitetuose jų neruošia kaip reikia įrenginėti dviračių infrastruktūrą ir kodėl reikia įrenginėti ją ir kokių principų turi būti laikomasi, tai įstatyme parašius lentelę, ja yra bukai vadovaujamasi. Pavyzdžiui, dviračių takas pagal normatyvą turi būti numatytas, bet netelpa, na tai nebus. Viskas. O kad galima kažkokį kitą sprendimą sugalvoti, pavyzdžiui, kad be dviračio tako sureguliuoti nukreipus, pavyzdžiui, tranzitinį eismą į kitą vietą ir tada galės dviratininkai važiuoti su srautu visai saugiai net nėra svarstoma. Tiesiog negalima ir viskas, netilpo.

Kaip šituo atžvilgiu sekasi kitose aplinkinėse, kaimynėse šalyse?

Buvau šią vasarą Estijoje ir Latvijoje. Tai Estija mane iš tikrųjų reikėtų sakyti sunervino, nes važiuoji ir matai, kad ten yra kažkas daroma ir tai daroma masiškai, palei visus miestus kažkas tai vyksta. Nesakyčiau, kad darbai vykdomi tobulai, bet matosi, kad pinigų tam reikalui yra skiriama, t.y. kad dviračių takai nuo miestelio iki miestelio palei kelius yra. Lietuvoje, deja, Kelių direkcija, kuri šiaip yra labai geranoriška dviratininkams, tegali įrengti tiktai 15 km dviračių takų palei valstybinius kelius. Ir  įrenginėjami jie ne tarp miestelių, o prie sankryžų, t.y. 100 m iki sankryžos ir 100 m už sankryžos, kad sankryžoje dviratininkai nelystų kartu su visais, kad ten nebūtų eismo įvykių. O kad įrengtų susisiekimą tarp miestelių, to, deja, bet nėra.

Iliustracijoje: 2016 rugpjūčio 24 dienos ryte Kalvarijų g. pradėti medžių kirtimai, Laimutės Strolytės nuotrauka.

Kiti straipsniai apie Kalvarijų g. platinimą ir naujo šviesoforo įrengimą:

Kalvarijų gatvėje — naujas šviesoforas, Kalbazirmunai.lt
Vilnietė stebisi: sostinėje leista iškirsti 37 medžius, Delfi.lt, 2016 08 26

Bendruomenės kviečia gyventojus ir žurnalistus stebėti teismo posėdžio dėl statybų Zarasų gatvėje, Vilniuje

by Locomotive.press

Rugsėjo 14 d., trečiadienį, Vilniaus miesto gyventojai bei žurnalistai kviečiami stebėti teismo posėdžio Užupio ir Paplaujos bendruomenių iškeltoje byloje dėl teisės aktus pažeidžiančių statybų adresu Zarasų g. 15, Vilnius. Posėdis vyks Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) 13.30 val., salėje Nr. 115 (preliminari posėdžio trukmė – 1-2 val.), teisėjas Alfonsas Guobys.

Bendruomenės tvirtina, kad Bernardinų kapinių vizualinėje apsaugos zonoje bei Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje iškilęs pastatas pažeidžia paveldo apsaugos reikalavimus, detaliame plane numatytus aukštingumo ir aukščio ribojimus. Pavyzdžiui, vietoje dviejų aukštų su mansarda pastatyti cokolinis bei dar keturi aukštai. Šiuos ir eilę kitų pažeidimų taip pat yra nustačiusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri įstojo į bylą bendruomenių pusėje ir reiškia savarankiškus reikalavimus siekiant, kad neteisėtas statybos leidimas būtų panaikintas.

Ieškinys buvo iškeltas praėjus mėnesiui po to kai 2015 m. lapkritį bendruomenės atsitiktinai sužinojo apie 2015 spalio 8 d. išduotą naują statybos leidimą anksčiau neteisėta pripažintai statybai. „Šiaip tai mes laukėme griovimo darbų. Pastebėję informaciją apie išduotą leidimą, nedelsdami kreipėmės į savivaldybę norėdami išsiaiškinti kokiai statybai išduotas leidimas. Viešai skelbiamoje informacijoje matėsi tik leidimo išdavimo faktas. Savivaldybės administracijos direktorė A. Vaitkunskienė pažadėjo aiškintis situaciją, atsakyti kuo greičiau, bet tai truko kelias savaites ir prašytų dokumentų negavome – buvo tik pasiūlyta atvykti susipažinti su projektu savivaldybėje 401 kab. Nedelsdami nuvykome. Ten mums pranešė, kad tai informacinės sistemos „Infostatyba“ klaida, o ne leidimas. Leidimas dar nepasirašytas. Pasiūlė kreiptis raštu. Iškart (ranka) parašėme prašymą savivaldybei paaiškinti, ar leidimas yra, ar ne. Po berods kelių savaičių gavome atsakymą, kad leidimas yra ir galioja. Tai momentas, kada pirmą kartą oficialiai buvome informuoti, kad leidimas yra. Skundą teismui padavėme per mėnesį po šio oficialaus patvirtinimo.“, sakė Užupio bendruomenės administratorė Rėda Brandišauskienė.

Kaip atsakovai į bylą patraukti: statybai leidimą išdavusi Vilniaus meisto savivaldybės administracija, paveldosauginių reikalavimų neatitinkantį projektą suderinęs Kultūros paveldo departamentas bei statytojas UAB „HQ Development“.

Kaip tretieji suinteresuotieji asmenys į bylą įsitraukė: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei LR Valstybinė kultūros paveldo komisija

Kvietimas dalyvauti posėdyje platinamas socialiniame tinkle Facebook.

Susiję straipsniai žiniasklaidoje:

Teisėjas Užupio gyventojus pastatė į kampą: nori bylinėtis – mokėk 100 tūkst. eurų, 15min.lt, 2016 09 12

Daugiabutis Vilniaus Zarasų gatvėje: pirma šeši namo aukštai, o tada prašymas dėl leidimo jiems, 15min.lt, 2015 04 14

Gyventojai sukilo: kaimynystėje iškilo trigubai aukštesnis pastatas nei turėjo, Delfi.lt, 2015 04 14

Šeštadienį prie Seimo vyks mitingai palaikantys Prezidentės veto

by Locomotive.press

Rugsėjo 10 d., šeštadienį, Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo (Gedimino pr. 53) vyks mitingai palaikantys Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto š.m. vasarą Seimo priimtų naujo Darbo kodekso ir pagalbinio apvaisinimo įstatymų atžvilgiu.

Nepritarimą naujo Darbo kodekso įstatymui išreiškiantis mitingas prasidės 10 val. „Šalies profesinės sąjungos ragins parlamentarus pritarti prezidentės LR Darbo kodekso pataisoms ir dar labiau nemažinti darbuotojų garantijų“, rašoma LPSK puslapyje.

Tą pačią dieną, 12-15 val. rengiamas mitingas siekiant parodyti pritarimą Prezidentės pataisoms dėl 2016 m. birželio 28 d. LR Seime priimto pagalbinio apvaisinimo įstaymo.

„Pagalbinis apvaisinimas yra veiksmingiausias nevaisingumo gydymo būdas, tačiau šiuo metu jis Lietuvoje prieinamas tik pasiturinčioms nevaisingoms poroms, nes nėra kompensuojamas Privalomojo draudimo fondo lėšomis. Pagalbinis apvaisinimas yra įteisintas bei kompensuojamas visose išsivysčiusiose Europos valstybėse. Lietuvoje neturint tinkamo teisinio reguliavimo, yra pažeidžiamos nepasiturinčių nevaisingų Lietuvos pacientų teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą.“, rašoma socialiniame tinkle Facebook platinamame kvietime.

 

Locomotive.press on Tour: Krytyka Polityczna Annual Meeting in Poland and INURA Conference in Romania

by Locomotive.press

On 25-28 August Locomotive.press’ team Gintarė Matulaitytė and Tomas Čiučelis will be attending The Central and East European Agora Meeting 2016 organized by Krytyka Polityczna in Cieszyn, Poland. Krytyka Polityczna (Political Critique) is a Central and Eastern European network of institutions and activists. The network publishes the online quarterly magazine “Dziennik Opinii” (Opinion Daily) and it also runs a publishing house, cultural centres in Warsaw, Łódź, Gdańsk and Cieszyn, activist clubs in a dozen cities throughout Poland as well as in Kiev and Berlin. Krytyka Polityczna also has a research centre—the Institute for Advanced Studies in Warsaw. This year the annual meeting will host 130 people from 17 countries: Austria, Belarus, Croatia, Czech Republic, Germany, Hungary, Lithuania, Moldova, Netherlands, Poland, Russia, Slovakia, Spain, Sweden, Ukraine, UK and USA.

The name “Central and East European Agora Meeting” refers back to the first initiative of this sort – AGORA99, a Euro-Mediterranean meeting which was held in Madrid in November 2012 that was dedicated to issues such as debt, human rights and democracy. As the organizers described it,“Agora is an inclusive meeting organized by citizens and is open for everyone who wishes to attend”. Agora CEE is aimed at combining the dynamics of civil and grassroots movements of Western and Eastern Europe, and seeks to let Central and Eastern European citizens and activists share their issues and problems in order to find common solutions to the challenges that Europe faces.

On September 3-7 Locomotive.press will also be joing The International Network for Urban Research and Action (INURA) which is a network established in 1991 and it unites people involved in action and research of localities and cities. This year the Conference titled “City in Transitions: Spaces of Confusion, Places of Hope” will be held in Bucharest, Romania. As part of the agenda addressing the local realities it will present some initial experiences with struggles for the right to the city, particularly in two areas a) reconversion, adaptive reuse and preservation of urban heritage and b) the environmental impact of the free market economy and possibilities for sustainable urban life.

During the Conference Locomotive.press’ own Gintarė Matulaitytė will be joining the panel discussion during the MAZI Workshop which aims to develop a toolkit for building local, community wireless networks.

The INURA Conference 2016 is organized by the Bucharest-based Association for Urban Transition (ATU) in collaboration with the Zurich-based non-profit organization NetHood.

We will be visiting Prague, Czech Republic (28-30 August), Budapest, Hungary (30-31 August) and Cluj-Napoca, Romania (1-2 September) in between of the events. We wish to meet local independent media publishers, journalists, communities and civic activists. If you are interested in sharing your experience, learning about our work or looking for possible collaborations, please contact us at gintare[at]locomotive.press to arrange a meeting.

To read more about what we do, see ‘About’.

Kviečiame dalyvauti viešame susirinkime dėl statybų futbolo stadione Antakalnyje, Žolyno gatvėje!

by Locomotive.press

Šį penktadienį, liepos 29 d., 17 val. adresu Žirmūnų g. 67A, Vilnius vyks viešasis susirinkimas dėl Žolyno g. esančiame stadione planuojamų statyti daugiabučių.

Šį projektą buvusios Vilniaus „Žalgirio“ treniruočių ir poilsio bazės vietoje vysto įmonė „KOS invest“, galimai susijusi su skandalingu verslininku V. Kastujevu. Pradėti projektą vykdyti buvo bandoma dar 2014 metais, tačiau kilus protestui bei apskundus šį projektą Generalinei prokuratūrai, jo įgyvendinimas tuo metu sustojo. Prieš 2 metus ši problema buvo gana tiksliai pateikta žiniasklaidoje – tam nemenkai padėjo ir viešas piketas prie savivaldybės, kurį organizavo Antakalnio, Žirmūnų gyventojai kartu su žali.lt. Tiesa, tuometinis meras šį projektą karštai gynė ir netgi išreiškė džiaugsmą, kad „apleista teritorija bus sutvarkyta“, o Vilniaus miesto savivaldybė sudarė sąlygas statyboms, patvirtindama miesto bendrąjį planą, leidžiantį gyvenamųjų namų statybas šioje vietoje.

Pernai, pasikeitus savivaldybės tarybos sudėčiai, Vilniaus miesto savivaldybė deklaravo, jog tokioms statyboms nepritaria ir kreipėsi į prokuratūrą, prašydama įvertinti jų teisėtumą. Visgi dėl jos pozicijos nuoseklumo klausimų kelia tai, jog tvirtindama Vilniaus bendrąjį planą pati savivaldybė leido gyvenamųjų namų statybą šioje vietoje.

Primename, kad sklypas, kuriame ruošiamasi statyboms priklauso valstybei. Jis buvo išnuomotas 99 metų laikotarpiui su sąlyga, jog jame bus vystoma futbolo infrastruktūra ir sporto veikla. Tačiau vėliau dėl neaiškių priežasčių Nacionalinė žemės tarnyba leido minėtam investuotojui keisti valstybinės nuosavybės sklypo paskirtį ir leido sklype statyti gyvenamuosius namus, paliekant vos mažą dalį sklypo futbolo reikmėms ir įrengiant čia mažą futbolo aikštelę. Pagal projektą dabartinio stadiono vietoje ketinama statyti net 9 daugiabučius, o futbolo infrastruktūrai liks tik mažiau nei pusė viso ploto.

zalgirio stadionas pries ir po_Marius Markevicius

Viešai projektą kritikavo tik vienas politikas – Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius, kuris 2014 metais kreipėsi ir į prokuratūrą (tiesa, minima, kad dėl neaiškių priežasčių atsakymo taip ir negavo). Po rinkimų Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai kreipėsi į teisėsaugą, prašydami šį projektą įvertinti, tačiau statybos iki šiol nebuvo sustabdytos. Savivaldybės Teisės departamento direktorius Edvardas Varoneckas teigė, kad teisinis procesas nėra pasibaigęs (teismas atmetė prokuroro ieškinį, tačiau pateiktas skundas aukštesnės instancijos teismui), visgi vystytojai toliau rengiasi projekto įgyvendinimui.

„Bendrame kontekste šis projektas, aišku, nestebina – tai tikrai ne pirmas projektas, kuriame galima jausti korupcijos ir apvogtos valstybės ar apvagiamo miesto kvapą. Liūdina tai, kad visa tai vykdoma taip akiplėšiškai, visi su šiais procesais lyg ir susitaikę, liūdina ir tai, kad prarandama viena iš nedaugelio likusių viešųjų erdvių, kurias dar galima išsaugoti ir naudoti jas pagal jų tikrąją paskirtį. Namus vietoj stadionų pastatyti neužtruks – tačiau ar lengva bus atrasti vietą stadionui, kai pagaliau bus nuspręsta, kad ir Vilniui jo reikia? Vargu ar tiek jau trūksta Vilniuje gyvenamojo ploto, kad reikėtų taip vieną po kitos gvieštis į visas viešąsias erdves ar valstybei ir savivaldybei priklausančių įmonių sklypus, jų vargui, esančius finansiškai patraukliose verslininkams teritorijose. Patraukliose tuo, kad sklypai užgrobiami už apgailėtinas sumas, o pastačius dėžutes, gaunami milžiniški pelnai. Tokiu būdu kiekvienas iš mūsų esame apvagiami: jeigu iš tikrųjų verslininkai tokie sąžiningi, tegul sumoka už sklypus tikrąją, rinkos kainą! Todėl net jeigu gyvenate ne čia ir net jeigu jums mažai rūpi futbolas – neleiskite, kad tokie turto vystytojai jus laikytų kvailiais ir jūsų miestą (o tai reiškia, kad ir jus) vidury dienos apvogtų. “ – sakė Antakalnio gyventojas Marius Markevičius.

Tai proga išreikšti pasiūlymus, kritiką bei protestus dėl viešąjį interesą pažeidžiančio projekto vykdymo.

Iliustracijoje: Futbolo stadiono vietoje Žolyno g. žadamų statyti daugiabučių projekto vizualizacija. Daugiau informacijos – Vilniaus miesto savivaldybės paskelbto kvietimo į viešą susirinkimą „Visuomenės informavimas apie numatomą stadiono ir daugiabučių gyvenamųjų namų Žolyno g. 27 , Vilniuje, projektavimą“ priede.

The Renovation of the Main City Square in Vilnius Has Commenced: Centenary Commemoration First, Democracy Later

by Locomotive.press

Today, 12 July, the renovation works at the Lukiškės City Square in Vilnius have commenced. The debates about the fate of the square were already going on for nearly two decades—longer than any debates about other public spaces or buildings in Lithuania since 1990. Since 1995, when the general competition to shape the Central Square was announced, five architectural competitions were organised with the aim to redesign it. The latest competition was held in 2011 and it was won by Rolandas Palekas and his team of architects. Palekas’ project was criticised because of the disproportionately huge area that was supposed to be paved. However this was not the reason why this project was not realised.

In 2015 it was announced that the budget of the project will be reduced from the initial 11 million Euro to the more moderate 2 million Euro. The reduced budget was to be spent on only one stage of Palekas’ project. On July 2015 an architect Gintaras Čaikauskas whose project took second place in the competition gave an interview for delfi.lt, where he complained that by allowing Palekas to adjust his project “the the rules of the game” become “unfair” to other participants of the competition. “Accodring to the regulations, if the the winner project was impossible to be carried out because of being too costly, the negotiations between all the other nominees of the competition had to take place. The situation became a bit unusual: the question was, how far the project can be adjusted so that these adjustments would not be regarded as legally binding adjustments. If the Procurement Office is going to buy a project the budget of which is seven times bigger than the one specified during the contest, then I see no logic here,” said Čaikauskas in his interview. He also added that if the conditions of the competition change and if there is no consensus, a new competition must be held where only him and Palekas are allowed to participate.

And yet the negotiations with the winner of the competition did not even start. The architect Palekas told to lrytas.lt: “When the essential things such as the idea of the project and its quality make no difference to anyone, and when the main concern is only the area and type of the paving, one should expect the worst.” Because the consensus with Palekas was not reached, the results of the competition were annulled.

However there was no new architectural competition—instead of that, a competition for the contractors to reconstruct the City Square was announced. On February 2016 there was an announcement that the competition was won by three construction companies: “Infes”, “Ekstra statyba”, and “Pamario restauratorius”. The trio made a commitment to carry out the reconstruction works with the budget of 2.1 million Euro. However, the Chair of Public Committee for the Vilnius City Development Gintautas Tiškus in his interview with Locomotive.press said that it remains unclear how, without there being any concept for a project, it was determined that it was precisely 2.1 million that was the minimum amount necessary for the works. These three companies were intrusted to find an architect who would develop a concept for their reconstruction project. In other words, the whole process of reconstruction was placed on its head. Finally the three companies chose Gintaras Čaikauskas’ project that won a second place in the 2011 competition.

The new project was presented publically on 12 May 2016.1 During the presentation a question was raised about the possibility of allowing the suggestions from general public. The organisers ensured that this possibility will be granted. However, during that officially designated and rather mingy period of 11 days, Dr. Giedrė Guodienė’s query remained unanswered. The comments submitted by Vilnius City Development Commission were unanswered as well. On 23 May the Commission addressed Vilnius City Council with an appeal regarding the procurement procedures for the City Square reconstruction works and the circumstances surrounding the competition. In their appeal the Commission noted that the title of the competition is “Restoration of the Lukiškės City Square and the Supervision of the Technical Execution of the Work Project” (“Lukiškių aikštės sutvarkymo darbai su techninio darbo projekto vykdymo priežiūra”), therefore the contractor (the trio of “Infes”, “Ekstra statyba”, and “Pamario restauratorius”) can only restore the Square without making any structural adjustments and changing its architectural form. The Commission also requested that “the public should be involved when discussing the questions about the reconstruction of the Square, the expectations and demands of the citizens should be taken into consideration and turned into guidelines for the new architectural competition for the renovation of the Square.” According to the Commission Chair Gintautas Tiškus, Vilnius City Mayor Remigijus Šimašius confirmed the acknowledgement of this appeal only on 8 July.

According to the architect and theoretician Tomas Grunskis who participated in the previous competitions for the restoration of the square, this situation “devaluates the values of the youngest political conjuncture. . . . The representatives of this new political ideology are moving towards a radical commercialisation by managing the society as if it was a Joint Stock company.” In his interview for Locomotive.press, the Public Commission Chair G. Tiškus said that such an opaque process is extremely disappointing because of the inability to set the priorities and take the public into consideration. “The competitions are constantly held for almost 19 years, but maybe it is good that the Square remained untouched? It means that we still had a chance to do the work properly. However, this Monday the chance has been lost.”

In their public statements City officials emphasise that the discussions are taking too long and that the main thing now is to complete the reconstruction process until 2018, the centenery commemoration of the restoration of Lithuanian Independence.

Prime Minister Algirdas Butkevičius and Vilnius City Mayor Remigijus Šimašius argued that the City Square will become a democratic public space open to citizens.

_DSC6395 - Copy

_DSC6400 - Copy

_DSC6393 - Copy

_DSC6392 - Copy

_DSC6391 - Copy

_DSC6385 - Copy

_DSC6382 - Copy

_DSC6363 - Copy

_DSC6366 - Copy

_DSC6368 - Copy

Apie uždarumą ir nekompetenciją Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurso organizavime – video interviu serija

by Locomotive.press

Kokia buvo Lukiškių aikštės kokursų genezė iki naujo ir šiuo metu ruošiamo įgyvendinti projekto pristatymo visuomenei š.m. gegužės 12 d.? Kas nutiko su 2011 m. konkursą laimėjusio architekto Rolando Paleko projektu? Kodėl pasikeitus projekto įgyvendinimo sąlygoms nebuvo surengtas naujas konkursas? Kaip nutiko, kad projekto įgyvendinimas buvo patikėtas rangos konkursą laimėjusioms įmonėms? Kaip nuo diskusijos Lukiškių aikštės sutvarkymo klausimu buvo nušalinta visuomenė? Kodėl ruošimasis valstybės atkūrimo šimtmečio progai buvo iškeltas virš demokratinių principų?

Šiuos ir kitus klausimus kėlėme kartu su Vilniaus miesto visuomeninės komisijos pirmininku Gintautu Tiškumi, architektu bei architektūros teoretiku Tomu Grunskiu ir miesto antropologe Jekaterina Lavrinec.

Bus papildyta interviu su miesto antropologe, Laimikis.lt įkūrėja, Jekaterina Lavrinec, 2015 m. birželį inicijavusia kūrybines dirbtuves miestiečių nuomonėms ir lūkesčiams Lukiškių aikštės atžvilgiu išreikšti. Ji taip pat yra ir Lukiškių aikštės tvarkymo priežiūros komisijos narė.

Iliustracijoje: „Krateris“ – menininko Dano Aleksos pasiūlymas Lietuvos valsybės šimtmečio atkūrimui įamžinti. Daugiau apie projektą: LT100

Lukiškių aikštės rekonstrukcija prasideda: 26 nepriklausomybės metai demokratijos neišmokė

by Locomotive.press

Pirmadienį, liepos 11 d., Lukiškių aikštė bus uždaryta rekonstrukcijai – taip Žinių radijo laidai „Atviras pokalbis“ praėjusį antradienį sakė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.1 Kitose žiniasklaidos priemonėse apie tikslią darbų pradžios datą pranešimų iki šiol nėra.

Po du dešimtmečius trukusių diskusijų bei konkursų, Lukiškių aikštės rekonstrukcija pradedama praėjus vos dviems mėnesiams po Architektų sąjungoje gegužės 12 d. įvykusio Lukiškių aikštės projekto pristatymo. Apie jį bei paskutinių Lukiškių aišktės sutvarkymo konkursų organizavimo peripetijas kviečiame skaityti išsamų straipsnį „Lukiškių aikštės šturmas“ puslapyje „Statyba ir architektūra“.

Projekto pristatymo metu buvo žadėta, jog visuomenei bus sudaryta galimybė teikti pasiūlymus bei pastabas. Jas teikti savivaldybei buvo galima iki gegužės 23 dienos. Nepaisant to, projektu besidominti ir dialogą tarp insitutucijų bei visuomenės inicijuojanti geografų draugijos valdybos narė dr. Giedrė Godienė pokalbyje telefonu su Locomotive.press sakė, jog į savo išsiųstas pastabas nesulaukė jokio atsakymo. Jos manymu taip yra dėl to, kad į privačių asmenų laiškus institucijoms atsakyti nėra privaloma – kadangi savivaldai yra suteiktos labai plačios teisės, atsakoma tik į kitų institucijų užklausas.

Iš savivaldybės jokio atsako nesulaukė ir Vilniaus miesto plėtros visuomeninė komisija, kuri gegužės 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė kreipimąsi dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo viešojo pirkimo procedūrų ir su konkursu susijusių aplinkybių. Komisijos pirmininko Gintauto Tiškaus teigimu, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sakėsi su juo susipažinęs tik liepos 8 d. Atsakymus, patvirtinančius kreipimosi gavimą, davė tik dvi iš kitų penkių institucijų, kurių žiniai kreipimasis buvo išsiųstas – Prezidentūra bei Aplinkos ministerija.

Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į tai, kad konkurso pavadinimas yra „Lukiškių aikštės sutvarkymo darbai su techninio darbo projekto vykdymo priežiūra“, todėl „statybų rangovas (trijų įmonių grupė – „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“) gali tik sutvarkyti Lukiškių aikštę nekeičiant jos išplanavimo ir architektūrinės išraiškos.“ Jame taip pat reikalaujama, kad „aikštės rekonstravimo klausimai būtų aptarti su visuomene, išnagrinėti vilniečių lūkesčiai ir poreikiai, pagal kuriuos ir turi būti suformuluotos užduotys naujam aikštės rekonstrukcijos architektūriniam konkursui.“ Šis reikalavimas grindžiamas Orhuso konvencija, kuri numato, jog visuomenės dalyvavimas turi būti užtikrinamas pradiniame sprendimų aplinkos klausimais priėmimo etape. Daugiau apie tai – video interviu.

Tuo tarpu Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė pokalbyje su Locomotive,press sakė, jog Architektų rūmai tokiu būdu vykdomo Lukiškių aikštės pertvarkymo stabdyti ar kreiptis į oficialias institucijas šiuo metu nežada. Paklausta, ar jos manymu būtų tam pagrindo, ji sakė, jog „visada galima inicijuoti viešo intereso gynimą, bet pirmiau reikėtų diskusijos ar jis buvo pažeistas. To neišeina pasakyti avansu.“ Visgi, Bakšienės manymu, kalbant apie konkursų organizavimą apskritai, pasikeitus būsimų objekto naudotojų poreikiams, statytojo galimybėms ar kitoms konkurso sąlygas lėmusioms aplinkybėms, būtų teisinga organizuoti naują architektūrinį konkursą, galintį užtikrinti visuomenei svarbių sprendinių paieškos viešumą, skaidrumą, geriausios idėjos atranką.

Ji informavo, jog Architektų rūmų Profesinės etikos taryba yra gavusi Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurse dalyvavusių architektų Šarūno Kiaunės, Astos Kiaunienės bei Ramūno Raslavičiaus prašymą išnagrinėti, ar ruošiant pastarajį Lukiškių aikštės projektą nėra padaryta profesinės etikos pažeidimų. Sprendimą šiuo klausimu Profesinės etikos taryba tikisi priimti ateinantį penktadienį. Daugiau jokių kreipimųsi Architektų rūmai nėra gavę.

Iliustracija: „Trauks valstybingumo šaknį“, stulpo didžiausiai Vyčio vėliavai montavimas Lukiškių aikštėje, Vilnius, 2015 02 25. Nuotr. Gintarės Matulaitytės

Prezidentė vetavo Darbo kodekso projektą: kaip į šį sprendimą reaguoja Lietuvos profesinės sąjungos?

by Locomotive.press

Po pirmadienį, liepos 4 d., paskelbto prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimo vetuoti naujojo Darbo kodekso projektą ir grąžinti jį Seimui tobulinti, paprašėme šį sprendimą pakomentuoti Lietuvos profesinių sąjungų pirmininką Artūrą Černiauską:

Support Independent Media in the Baltics! Locomotive.press Calls for Donations

by Locomotive.press

After kicking off at the beginning of 2016, the independent media platform Locomotive.press is gaining speed: it now provides its growing audience with a steady stream of texts, news and reports. Unfortunately, though, during the last few weeks of intense day-to-day production of a number of video and photo reports, we had to face an imminent technical challenge as we ran out of data storage space. In order to improve our functioning, we urgently need an external hard drive (1 TB) and a backup battery (Nikon EN-EL14). All extra funds will be used to ensure our day-to-day functioning and cover the website maintenance expenses. Because up to this day Locomotive.press still did not get any funding, we are asking you to reply to our call for support.

Your donations will be of an enormous help!

You can find out more about Locomotive press here. If you have any questions or enquiries about our work, or if you wish to discuss other forms of contribution, please contact us:

gintare@locomotive.press
+370 696 11549

You can donate any amount via PayPal (the procedure is simple, you do not need to set up a personal PayPal account.)

paypal_donateCC_LG

 

Renginiai šiandien: protestuotojai su Vincu Kudirka priešaky kviečia prisijungti prie pilietinės iniciatyvos

by Locomotive.press

Geriau už teisybę laimėti priešą negu su melu draugą.

V. Kudirka

Liepos 4 d., pirmadienį, iniciatyvinė grupė „Gyvenimas per brangus“ kartu su profsąjungomis kviečia visus Lietuvos piliečius ir gyventojus į akciją, kuria siekiama išreikšti nepritarimą naujojo Darbo kodekso projektui.

Renginio pradžia – 18 val. Kudirkos aikštėje (Gedimino pr. 9A, Vilnius), kur susirinkusiųjų lauks meninis performansas– „tautinės giesmės autorius ir tautos šauklys Vincas Kudirka prabildamas nušvies nūdienų situaciją“, rašoma pranešime.

Po performanso įvyks visuotinis susirinkimas, kurio metu visi norintys kviečiami patraukti link Seimo ir Nepriklausomybės aikštėje garsiai išreikšti savo nuomonę naujojo Darbo kodekso klausimu.

Prezidentė susitiko su profsąjungų atstovais: „Darbo kodekso nuostatos didina socialinį nesaugumą, atskirtį, kelia įtampą visuomenėje“

by Locomotive.press

Praėjusį ketvirtadienį, birželio 30 d., LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su profesinių sąjungų bei darbdavių atstovais dėl jai pateikto pasirašyti Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo.

Susitikime dalyvavusi Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, Profsąjungų naujienoms sakė, jog „susitikimas praėjęs labai dalykiškai, Prezidentė įsigilinusi į problematiką, jai buvo pateikti pasiūlymai keisti konkrečius punktus“.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Prezidentei įteikė kartu su socialiniu judėjimu „Gyvenimas per brangus“ suformuluotus pasiūlymus bei pastabas. „Gyvenimas per brangus“ judėjimas reikalavimus dėl naujo Darbo kodekso išsiuntė ir LR Vyriausybei, tačiau gavo atsakymą, jog gauto rašto Vyriausybės kanceliarija negali registruoti, nes „jis nepasirašytas“ bei jog yra laukiama „pakartotinai atsiųsto pasirašyto varianto“.

Prezidentės spaudos tarnyba praneša, jog prašydami vetuoti dalį kodekso nuostatų į Prezidentę kreipėsi dvi dešimtys organizacijų ir daugybė fizinių asmenų.

„Po pokalbio su socialiniais partneriais išryškėjo tos kodekso vietos, kurias priimant nebuvo įsiklausyta į žmonių lūkesčius, ignoruoti Trišalėje taryboje pasiekti kompromisai. Kai kurios Darbo kodekso nuostatos didina socialinį nesaugumą, atskirtį, kelia įtampą visuomenėje, gali tapti pretekstu emigruoti. Naujojo darbo kodekso sukeltas susipriešinimas visuomenėje parodė, kad per metus, skirtus kodeksui parengti ir apsvarstyti, to padaryti nesugebėta, liko nesuderinti darbdavio ir darbuotojų interesai.“, rašoma PST pranešime.

Lprofsajungos.lt žiniomis Prezidentės sprendimo dėl naujojo Darbo kodekso laukiama pirmadienį, liepos 4 d. „Gyvenimas per brangus“ judėjimas paskelbė protestą Kudirkos aikštėje tęsiąs iki Prezidentė vetuos naująjį kodekso projektą.

Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

Worker Unions Must Reinvent Themselves: An Interview with General Secretary of BWI, Ambet Yuson – VIDEO

by Locomotive.press

During the ongoing anti-new-Labour-Code protests in Vilnius, Locomotive.press met with the representatives of the Building and Wood Workers’ International (BWI), a global union federation. This week Yuson met with the protesters and called for an international solidarity between the workers. The guests were visiting the Baltic states and meeting up with the local workers’ unions. We seized the opportunity to speak with the General Secretary Ambet Yuson and an Assistant Education Secretary Jasmin Redzepovic about BWI, its global struggle for the workers rights, and the changing role of the labour unions.

Illustration: Ambet Yuson addressing the protesters in Vilnius, 2016 06 27. Photo by lprofsajungos.lt

Protestuotojai prieš naują Darbo kodeksą kviečia į renginius Kudirkos aikštėje

by Locomotive.press

„Jei per mūsų darbus Lietuva atsikvošės…“
J. Basanavičius

Prasidedant pirmąjam liepos savaitgaliui protestuotojai prieš naujo Darbo kodekso įvedimą Lietuvoje kviečia į provokuojančią meninę programą Vinco Kudirkos aikštėje (Gedimino pr. 9A, Vilnius). Lankytojų laukia politiškai angažuoti performansai, muzika, poezija bei ypatingasis svečias – Vincas Kudirka.

Protestivalio „Gyvenimas per brangus“ programa:

15.45 val. – atsitvėrimas nuo Vyriausybės
Atsiribosime nuo žmonių neatstovaujančios Vyriausybės.

Liepos 2 d. (šeštadienis)
12 val. – „Šlovės alėjos“ atidarymas
Kviečiame prisiminti ir pamindyti visuomenės interesą pamynusius „didvyrius“ – 65-is už naująjį Darbo kodeksą balsavusius Seimo narius.
Nuo 12.30 val. – muzikos ir poezijos popietė su atviru mikrofonu (kviečiame dalyvauti visus norinčius dalintis savo kūryba)

Liepos 3 d. (sekmadienis)
13.30 – ypatingojo svečio kreipimasis į tautą (spaudos konferencija)
Ilgai stovėjęs ir tylėjęs tautos dainius Vincas Kudirka nusprendė pagaliau išsakyti savo nuomonę apie naująjį Darbo kodeksą ir atsakyti į klausimus.

Jau savaitę vienoje pagrindinių Vilniaus aikščių įsikūrę protestuotojai kviečia į visiems atviras asamblėjas ir diskusijas, o vakarais – į koncertus, kurie sutraukia nemažai lankytojų. Aikštėje įrengtas informacinis stendas. Protestivalis kviečia ne tik kartu kovoti už piliečių teises, bet ir atsiimti mums visiems priklausančias – viešąją ir politinę – erdves.

Socialinis judėjimas „Gyvenimas per brangus“ kartu su profesinėmis sąjungomis nuo pirmadienio (birželio 27 d.) tęsia praėjusią savaitę prasidėjusią protesto akciją prieš naująjį Darbo kodeksą. Protestuotojai paskelbė, jog palapinėse gyvens tol, kol sulauks Prezidentės veto.

Protestivalio „Gyvenimas per brangus“ liepos 1 d. programa:

by Locomotive.press

Šį penktadienį, liepos 1 d., protestuotojai prieš naują Darbo kodeksą kviečia atvykti į Kudirkos aikštę (Gedimino pr. 9A, Vilnius), kur numatoma  programa:

12 val. susirinkimas
14.30 val. LPSK teisininkės Evelinos Šilinytės komentaras apie Vyriausybės atsakymą į protestuotojų reikalavimus
16.30 val. seminaras besidomintiems judėjimu ir norintiems prisijungti prie protesto (judėjimo atsiradimo ir tikslų pristatymas, bendravimo su žiniasklaida ir policija apmokymas)
17.30 val. asamblėja

 

Šiuo metu Seime ruošiamasi ydingo, mokslo laisvei ir kultūros paveldui grėsmę keliančio įstatymo priėmimui

by Locomotive.press

Šiandien, birželio 30 d., LR Seimas ruošiasi priimti kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie diskriminuoja ne tik mokslo tyrėjus, bet ir ištisas mokslų sritis, kryptis ir šakas.

Trečiadienį, birželio 29 d. Lietuvos dailės istorikų draugija (LDID) išplatino antrąjį keipimąsi, kuriame siūloma grąžinti įstatymo projektą inciatoriams tobulinti. Daugiau apie  siūlomus įstatymo pakeitimus bei pirmąjį LDID kreipimąsi skaitykite čia:

Siūlomos įstatymo pataisos suvaržytų akademinę laisvę, diskriminuotų mokslo tyrėjus ir keltų grėsmę Lietuvos kultūros paveldui

Įstatymą kaip iš esmės ydingą mato ir Valstybinė kultūros paveldo komisija. Ji siūlo įstatymo rengėjams tęsti dialogą su paveldosaugos bendruomene.

Įstatymo pakeitimams nepritarti ragina ir Seimo narys Naglis Puteikis, kuris įregistravo šiuos pasiūlymus.

Tiesioginę posėdžio transliaciją galite stebėti čia: http://www.lrs.lt/pls/inter/media.show_live_asx?rng_tip_id=1&ankstint=10

Protestuotojai prieš naują Darbo kodeksą sulaukė valdžios atstovų vizito – VIDEO

by Locomotive.press

Birželio 27 d., pirmadienį, į Kudirkos aikštę sugrįžę protestuotojai prieš naują Darbo kodeksą rado Vyriausybės pastatą aptvertą “stop” juosta, kurios perimetrą saugojo apie 17 policijos pareigūnų. Protestuotojų nuomone, tokiu gestu valdžia tik dar labiau išreiškė savo atsiribojimą nuo žmonių. Reaguodami į kai kurių valdžios atstovų nuomones spaudoje, jog protestuotojai nėra skaitę Seimo priimto Darbo kodekso projekto, protestuotojai perskaitė naująjį kodeksą kritikuojančius reikalavimus. Jie buvo suformuluoti remiantis paskutinio (birželio 21 d.) Seimo posėdžio nutarimais, kadangi priimtas Darbo kodekso projektas vis dar nėra paskelbtas. Šie reikalavimai bus įteikti Vyriausybei. Protestuotojai taip pat reikalavo nedelsiant paskelbti birželio 21 d. Seimo priimtą Darbo kodekso įstatymą, kadangi tai yra visiems Lietuvos žmonėms svarbus dokumentas.

Protestuotojai iš Vyriausybės sulaukė kvietimo paskirti kelis asmenis, kurie dalyvautų susitikime Vyriausybėje, tačiau tai padaryti protestuotojai atsisakė motyvuodami tuo, jog toks atstovavimo modelis prieštarautų jų nuostatoms. Vietoj to jie kvietė valdžios atstovus išeiti ir susitikti su jais aikštėje: “Vyriausybė atsitvėrė “stop” juosta nuo mūsų, tad tegu patys pas mus ir ateina,” sakė jie bei skandavo “Premjere, ateik”. Netrukus susitikti su protestuotojais atvyko Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, Trišalėje taryboje dalyvavę Socialinės ministerijos darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė bei Ministro Pirmininko patarėjas socialiniais klausimais Audrius Misevičius.

Pateikiame susitikimo video įrašą:

BWI’s Ambet Yuson Shows Solidarity with the Anti-New-Labour-Code Protesters in Vilnius

by Locomotive.press

Today, June 27, the anti-new-Labour-Code protest in Kudirka Square (Vilnius) was attended by Ambet Yuson, the General Secretary of the Building and Wood Workers’ International. In his address to the protesters Yuson expressed his solidarity and called for the workers of the world to unite against the neoliberal policies:

“Many workers around the world are experiencing tremendous changes, and many neoliberal governments are changing the labour laws and reducing the rights of the workers all around the world. Look at the statistics – 75 mln. of young workers are unemployed. Look at Europe – 12 mln. are unemployed, young people among them. Many of those employed have temporary, informal, zero-hour contracts. These are the precarious workers, they have no social security. If you look at the overall picture – more than 50 percent of the workers are poor, informal, temporary, and precarious. It means they are deprived of their rights, their pensions, and thei social security. But if you look closely at other countries such as India, you’ll see that 90 percent of the workers are informal there. There are 9 bn. people in India of whom 90 percent are informal and precarious workers! This is really very bad and I think the only way to address this is for the workers around the world to unite. Such precarity is a global trend, and it is the kind of globalization that we don‘t like. And the situation of the workers threatens to get even worse. So I come here to show my solidarity. I think you should continue this protest and we will do our best to support it. We have to communicate it to all the other workers around the world.”

Yuson recalled that 1200 construction workers died building stadiums for 2022 World Cup in Qatar.1 He also mentioned that 11 worker’s deaths occured during the building of the stadium for the football tournament during Summer Olympics in Rio de Janeiro on August 5 th, 2016. He called to pay attention to these facts instead of merely seeing the festive side of the events. Yuson stressed that the workers of the world have to unite in order to stop the senseless loss of lives at work.

Yuson came to Lithuania to meet with the Federal Board of the Federation of Lithuanian Forest and Wood Worker Trade Unions (LMPF). The Federation is a member of the Building and Wood Workers’ International which represents 12 mln. workers around the world who work in the constuction, cement, wood and forestry industries.

Apie valdžios reakciją į protestą prieš naują Darbo kodeksą: Karolio Klimkos komentaras

by Locomotive.press

Dalinamės Karolio Klimkos komentaru apie A. Butkevičiaus ir L. Graužinienės reakciją į protestą prieš naują Darbo kodeksą, paskelbtu jo bloge: Sinchroninė degradacija…

Dalinamės Karolio Klimkos komentaru apie A. Butkevičiaus ir L. Graužinienės reakciją į protestą prieš naują Darbo kodeksą, paskelbtu jo bloge:

Sinchroninė degradacija: apie Butkevičiaus ir Graužinienės duetą

                                                         Aut. Karolis Klimka

Per Europą ritasi naujų darbo kodeksų banga. Kodėl skirtingose vietose vienu metu, kone sinchroniškai priimami tokie panašūs darbo kodeksai ir socialiniai modeliai — intriguojantis, bet kartu banalus klausimas. Visur kyšo keleto tų pačių „konsultuojančių“ institucijų ausys.

Bet šį kartą pažvelkime į valstybės vadovų Butkevičiaus ir Graužinienės susidainavimą protesto klausimu. Reaguodamos į sėdimąjį-gulimąjį studentų protestą prieš naująjį Darbo kodeksą, abi valdžios galvos išstenėjo po juokelį, ir abu išėjo kažkokie panašūs.

Nei Graužinienė, ne juo labiau Butkevičius niekada nepasižymėjo humoro jausmu. Bet šį kartą norime paklausti, ką jų sinchroninis nusiprunkštimas piliečių adresu sako apie jų požiūrį į pilietinę visuomenę ir kokias baimes dėl ateities išreiškia.

Paklaustas, ar nenorėtų išvaikyti protestuotojų, užėmusių vyriausybės namų prieigas, Butkevičius leptelėjo: „tegu ilsisi“. Graužinienė įkvėptai plepėjo: „Jie jauni, jiems ant kieto pagrindo pagulėti sveika. … neaišku, ko jie ten guli. Tiesiog kažkas paprašė [, tai] ir atvažiavo. Bet jaunystė yra tas žavesys, kai galima net ir ant kieto pagrindo pagulėti.“

Butkevičiaus komentaras nėra atsitiktinis. Jis interpretuoja protestą kaip darbo pertrauką, taigi vertina protestą kaip tinginiavimą, neproduktyvų laiko eikvojimą.

Kartu taip išreiškiama mintis, kad piliečiai, kaip valdiniai, yra pavargę (aišku, nuo darbo — išsekinti krūvių). O tai reiškia — nepavojingi: „ilsisi“, vadinasi, tiek išsekę, kad negali pakilti ar sukilti, netgi negali „atsistoti ant kojų“, pastovėti (už save), stoti (į kovą).

Sakydamas „tegu“ (ilsisi), viršininkas Butkevičius išreiškia politinės klasės svają apie „nulinę“ pilietinę visuomenę, kuri negali pakilti ir sukilti.

Tuo pačiu leptelėjimu vyriausiasis socdemas išreiškia politinės valdančiosios klasės nerimą, kad pilietinė (ypač socialinė ekonominė) sąmonė gali nubusti: maždaug „Ne, ne, geriau tegu ilsisi — tegu ilsisi ramybėje!“ Geras pilietis — miręs pilietis. Taip išreiškiama politinės klasės erotinė fantazija apie amžinu miegu užmigusią pilietinę sąmonę ir visuomenę — fantazmas apie galutinę demokratijos mirtį. Bet kartu — ir nerimas dėl galimo seniai palaidotos demokratijos prisikėlimo.

Graužinienės lyrika papildo Butkevičiaus svajones keletu svarbių akcentų.

Loretai rūpi „jaunystės“ problematika. „Jie jauni“: čia Seimo viršininkė užkoduotai kalba apie lietuviškos demokratijos gležnumą (vos pora dešimtmečių). Ji transliuoja kleptokratų klasės („Darbo partija“) požiūrį į gyventojus: parklupdyti ir priremti prie „kieto pagrindo“ (socialinis dugnas, grabo lenta, kalėjimo grindys), gyventojai privalo būti neišsivystę ir infantilūs („jauni ir žavūs“).

„Ant kieto pagrindo gulėti sveika“: baimė atsidurti dugne, grabe arba kalėjime verčia „sveikai“ žiūrėti į valdžią, (san)tvarką ir save — nurimti, nesimuistyti, būti negyva mase, iš kurios spaudžiamas pelnas.

Tačiau, kaip ir Butkevičiaus sraute, Seimo lyderės nuošnekoje pasigirsta nerimo gaidelių: „neaišku, ko jie ten guli. Tiesiog kažkas paprašė [, tai] ir atvažiavo.“ Čia Seimo veidas Graužinienė išsako kleptokratų kartelio nerimą, kad neaišku ko galima tikėtis iš tos prie dugno prispaustos masės: „ko jie ten guli“.

Vyriausioji Seimo atstovė išreiškia politinės klasės baimę, kad dugne užspausta masė gali būti (ir yra) mobili, judri — gali virsti sąjūdžiu, kuris neprašo leidimo, t. y. apeina kontrolę.

„Kažkas paprašė“: panašiai kaip Butkevičius, čia Graužinienė alegoriškai kalba apie save ir savo aplinką. Maždaug: „mes viso šito neprašėme: tai ne mūsų iniciatyva, KAŽKAS atsitiko, kažkas vyksta ne pagal mūsų (klasės) scenarijų ir įsakymus. Dar kažkas be mūsų lemia procesus. Ko jie čia „guli“?“

Žinoma, abiejų politinių personažų juokelius galima aiškinti ir kaip jų nerimo dėl savo politinės ateities išraišką. Naujuoju Darbo kodeksu sutrumpinamos atostogos darbuotojams, bet ne Seimo nariams ir valdininkams — sau jie pasilieka visas privilegijas. O jeigu neperrinks? Rinkėjai gali kiekvieną Seimo narį pasiųsti „pailsėti“ į rinkos džiungles. Ir Graužinienė, ir Butkevičius, aišku, tikisi, kad taip niekada nenutiks, miręs rinkėjas neprisikels.

Šalies lyderių Butkevičiaus ir Graužinienės juokavimas ir nerimavimas sinchronu reprezentuoja sutelktas elito pastangas iki rinkimų grąžinti seną skolą tarptautiniams rėmėjams ir prižiūrėtojams: „liberalizuoti“ darbo rinką, piginti darbo jėgą ir šalinti socialines kliūtis, trukdančias verslui.

Šis duetas demonstruoja šalies politinės klasės ambiciją būti globalaus neoliberaliojo judėjimo dalimi. Jiedu įkūnija kleptokratinio cinizmo ir oligarchinio sadizmo susiliejimą laisvos degradacijos ir regreso procese.

#gyvenimasperbrangus: susitiksime pirmadienį!

by Locomotive.press

Šiandien, birželio 23 d., 13 val. prie Vyriausybės surengtoje spaudos konferencijoje, #gyvenimasperbrangus paskelbė pertraukiantis protestą iki pirmadienio. Prie jų žada prisijungti ir darbuotojų profesinės sąjungos.

Protestuotojai choru perskaitė šį pranešimą, kuriuo kreipėsi į visus žmones, kviesdami pirmadienį nuo 12 val. prisijungti prie protesto tęsinio Kudirkos aikštėje:

#gyvenimasperbrangus: pranešimas Nr. 2 (birželio 22 d.): Naujasis vergijos kodeksas jau priimtas

by Locomotive.press

Locomotive.press pateikia antrąjį #gyvenimasperbrangus judėjimo kreipimąsi:

Lietuvos Parlamentas birželio 21 d. patvirtino darbo kodekso pakeitimus. Priimtieji pakeitimai akivaizdžiai atspindi „Naująjį socialinį modelį“: tai tikra neoliberalistinė ataka, kurios pasekmės – drastiškas darbo kodekso liberalizavimas, vienišų motinų diskriminacija (motinystės išmokos bus mokamos tik santuokoje gyvenančioms motinoms), „pelno“ mokesčio taikymas bedarbystės išmokoms ir t.t.

Pasipriešinimas šiai atakai įgavo apčiuopiamą formą birželio 15 d., kuomet mes, prieš darbo kodekso pakeitimus protestuojantys demonstrantai, okupavome Kauno miesto sodą. Miesto centre esančiame parke sėkmingai išbuvome keletą parų ir, visuomenės palaikymo dėka, sugebėjome apsiginti nuo mus iškeldinti grąsinusios policijos. Mūsų protestai ir viešosios erdvės okupacija yra platesnio judėjimo „Gyvenimas per brangus“ (#gyvenimasperbrangus) dalis.

Mūsų pirmame pranešime „Mes neparduodami“ rasite judėjimo įvykių chronologiją bei pareiškimą su mūsų asamblėjos metu iškeltais reikalavimais.

Norime atkreipti dėmesį, jog tokie darbdavių ir politikų veiksmai turės pasekmes ir į tai negalima nereaguoti. Mes atsisakome susitaikyti su šiuo išpuoliu ir neketiname nuolankiai tylėdami nešti šio mums kaip darbuotojams primetamo jungo! Akivaizdu, jog darbdaviams ir politikams atrodo, kad mes jiems jokio pavojaus nekeliame. Tačiau kantrybės resursai jau seniai baigėsi.

Mūsų judėjimas plečiasi, o jo analogai jau kurį laiką veikia ir kitose šalyse. Esame tik dalis to, ką galima pavadinti tarptautinio masto sukilimu prieš brangstantį gyvenimą. Mes stojame išvien su masinių mokytojų streikais Meksikoje, kur protestuojama prieš neoliberalistines edukacijos reformas, sukilimais Prancūzijoje, bei kovomis dėl autonominės Rogo erdvės Slovėnijoje (bei daugelio kitų panašių akcijų) ir neketiname pulti ant kelių prieš savo „gailestingąją“ ir „globėjiškąją“ Valstybę. Laikas imtis iniciatyvos ir parodyti, jog mes – žmonės, kuriuos tiesiogiai veikia tokie beatodairiškai ir be jokios viešos diskusijos priimami sprendimai – egzistuojame.

Birželio 22 d. judėjimo protestas persikels į Vilnių. Solidarumo su protestu gestas būtų dalinimasis šiuo pranešimu bei komentarais Facebook tinkle. Savo palaikymą taip pat galite pareikšti susisiekdami su mumis adresu gyvenimasperbrangus@gmail.com.

Birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Parlamentas priėmė visus pasiūlytus darbo kodekso pakeitimus:

—Laikinų darbo agentūrų steigimas nereglamentuotas, licenzijas gauna kas nori, jos nebus kontroliuojamos. Pasak A. Kubilius, kad agentūros tik „įdarbina“ žmones, bet jos nėra darbdaviai (nors darbo sutartis sudaroma su agentūra).

—Pagal terminuotas sutartis darbdavys neprivalo mokėti  minimumo – mokės tik tiek, kiek norės arba kaip susitars tarpusavyje su  darbuotoju. Tai reiškia, kad panaikinamas minimumas.

—Priimta „nulio valandų“ darbo sutartis. Tai nereiškia, kad turint neterminuotą darbo sutartį bus galima sudaryti dar papildomų lanksčių sutarčių, tačiau lanksčios sutartys taps darbo santykių pagrindu. Lanksti sutartis reiškia: jokių garantijų darbuotojui, neužtikrintas socialinis draudimas bei sveikatos draudimas.

—Komandiruočių išmokos taps nereglamentuojamos ir čia viskas priklausys nuo darbdavio. Tai ypač aktualu tolimųjų reisų vairuotojams. Iš esmės komandiruotės išmokų gali nepakakti net užkąsti Lenkijos pakelės restorane.

—Atmestos garantijos dėl kenksmingų darbo sąlygų. Nebebus skirtumo kur dirbi ir kada, tad, pavyzdžiui, naktinis darbas nebebus laikomas kenksmingu. Pasak A. Kubiliaus, darbuotojas turi pats susitarti dėl darbo laiko ir užmokesčio.

—Įteisintas maksimalus darbo laikas (48 val.) – visi pasiūlymai dėl valandų apribojimų atmesti ir nebuvo svarstomi. Papildomas darbo laikas  nereglamentuojamas – kiek nori, tiek dirbi. G. Steponavičius: „Jeigu mes apribosime darbo laiką, tai grįšime į akmens amžių. Žmonės nori daugiau dirbti ir užsidirbti, o kai pas mus yra ribojamas darbas, žmonės važiuoja į Angliją, nes ten gali daugiau užsidirbti.“ Taip, jie važiuoja ten, nes ten daugiau moka, o ne dėl to, kad gali daugiau dirbti.

—Priimtas darbas NE pagal grafiką – t.y., suminė darbo apskaita darbdaviams taps neprivaloma. Darbo grafikas galės būti atšaukiamas labai greitai – per dvi darbo dienas.

—Viršvalandžiai bus nustatomi darbdavio ir jie nebus reglamentuojami. Darbdavys pats nustatys, kas yra viršvalandžiai, kas ne. Bus galima dirbti dvi dienas po 48val. ir jei darbdavys nenustatys kitaip, tai nesiskaitys kaip viršvalandžiai.

—Priimtos lanksčios kasmetinės atostogos ilgalaikiams darbuotojams, o jas nustatys darbdavys.

 

PRIEDAS: komentaras iš „Gyvenimas per brangus“ FB paskyros (kalba netaisyta):

„Mes pradėjom protestuoti gegužės 14d. kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestų žmonės darė. Tada rengėm gyventojų asamblėjas, per kurias ir susiformavo šis judėjimas. Tada vėl protestavom, jau prieš Naują DK, kol galiausiai, neištvėrę, kad niekas nekreipia dėmesio, okupavom su palapinėm centrinį miesto parką. Vėl gi, į mus buvo atkreipta ne tiek dėmesio, kiek norėjom.

Mes nesam oficiali organizacija. Organizuojamės per gyventojų asamblėjas, neturime nustatytų lyderių, atsiribojam nuo politinių partijų ir nežadam jomis patapt. Taip pat, nenorim bet kokio fašistinio šūdo (kaip „čia Žydai viską padarė ar čia gėjai kalti“). Tiek apie mus.

Vakar, po seimo balsavimo, nusprendėm, kad atėjo metas važiuoti į Vilnių. Taigi, jeigu kažkam atrodo, kad čia neaišku kas organizuoja, tai tikiuosi tai išsklaidė jūsų abejones. Dar siūlau peržiūrėti video iš akcijų ir asamblėjų – jų gana daug:

https://www.youtube.com/watch?v=re1Ln9y8OzY

https://www.youtube.com/watch?v=fnQUwbjjizY

https://www.youtube.com/watch?v=_URKRv9KRcs

https://www.youtube.com/watch?v=jMDkbK4O1t8

Protest Against New Labour Code to Continue in Vilnius

by Locomotive.press

In response to the New Labour Code which was passed by Lithuanian Seimas, the protest will be held today 22 June 8:00pm in Vilnius Kudirka Square (Gedimino pr. 9A).

The #gyvenimasperbrangus movement calls everyone to join in protest to the discrimination against the workers rights. The activists began their protests in Kaunas City Garden last week, when they occupied a public square and set up their tents. For more information see “Protestivalis: #gyvenimasperbrangus”. Yesterday, after the assembly, #gyvenimasperbrangus announced that their protest will be relocated from Kaunas to Vilnius.

The post on the “Arsi ar Pasikarsi” Facebook wall reads:

Seimas passed the New Labour Code. It is harmful to all the people of Lithuania who are involved in any kind of work relations. Politicians showed an utter disregard towards the wellbeing and interests of the workers, labour unions, and citizens of Lithuania in general. All the attempts to make the New Labour Code more favourable towards the employees were rejected. THEY DO NOT REPRESENT US – THIS IS WHY WE ARE LEADING THE FIGHT FOR OUR RIGHTS OURSELVES. WE WILL NOT STEP BACK. Share this message, invite people to join the event – today, 8:00pm we gather in Kudirka Square, Vilnius. We gather to protest the abuse by the State.

Illustration by Samarasara

Lithuanian Seimas Passed the New Labour Code

by Locomotive.press

UPDATED 21.6.2016: Today (21 June) Seimas passed the new Labour Code which will come to effect in Lithuania in 2017. The voting results: For: 68, Against: 12, Abstained: 14. The list with the individual votes of each member of Seimas can be found here.

This Tuesday (21 June) Seimas of the Republic of Lithuania began the proceedings on passing the new Labour Code after the initial voting scheduled for last Thursday (16 June) was postponed for a week. According to the Union of the Food Industry, which is one of the biggest labour unions, and the Labour Union Confederation, the proceedings seem “too hasty.”

The New Labour Code Project was already widely criticised for its disregard of the workers rights and social securities.

Live video feed from Seimas:

http://www3.lrs.lt/pls/inter/media.show_live_asx?rng_tip_id=1&ankstint=10

We Are Not for Sale! (Communique from “Life is too Expensive” Movement)

by Locomotive.press

What follows is the manifesto issued by the protesters around the #gyvenimasperbrangus movement. Locomotive.press republishes it in its entirety unedited.

On June 16th the Lithuanian parliament was supposed to vote for the so called New Social Model: a neo-liberal assault involving severe labor code liberalization, criminalization of single-motherhood (you will only receive child’s allowance if married), ‘income’ tax imposed on unemployment benefits, etc, etc. On June 15th a demonstration in opposition to the new legislation led to the occupation of a park in Kaunas. We have held the park for four nights now and so far we have been able to defend ourselves against the police with the help of a quite broad public support. Our protests and occupation against the labor code has been unfolding within a broader social movement called “Gyvenimas Per Brangus” (Life is too Expensive).

Our demands:

– Reject the introduction of “zero hours” contracts (article 66 in the new Labor Code). “Zero hour” contracts will practically cancel social security and guaranteed wages for the workers. The employer won’t be obliged to offer secure work hours to the employee or draw a timetable in advance. They promise us “more workplaces”, but they keep silent about the poverty that awaits those workers in the future.

– Reject the articles that diminish the security of the workplace (instituting, for instance, the ability to fire an employee with a 3-day warning, diminishing the severance pays), as well as those that limit the rights of trade unions, “non-material damages” to the employer, and prolong the retirement age. All these articles will only increase the power the employers enjoy, and will enable us to “flexibly” slave without any official limits.

– Reject the article that would prolong the working week and, instead, reduce it to 30 hours of work. It has already been more than a hundred years that the working day has not shrunk – we work 8 hours and more! A longer workday, already existent in practice, will now be made legal in the new Labour Code, prolonging the working week to 60 hours! As if we had nothing better to do with our lives but work.

– Ensure social security to all. If you want “flexible” work relations, first ensure people that they will keep their home, health insurance, education, food, public services and spaces, ensure welfare to all. When we will be sure that losing our jobs won’t lead us to awful poverty – then we can talk of “flexible work relations”.

– Establish a universal strike fund to turn strikes into real tool of defending workers’ rights. No more informing the bosses on strikes to come! Legalize solidarity strikes!

– Cancel any limits to public gatherings! No more asking for permissions for peaceful protests, picket lines and marches from the institutions that are not interested in “permitting” us to protest! Any limits on the right of protest is a breach of our rights. Public spaces belong to us, the inhabitants!

Refuse to slave! Life is too expensive!

Movement Chronology

a. May, 14th: National mobilization

The movement started in May with national supermarket boycotts against price-hikes and low wages. The first street manifestation of the movement was May 14th during a national day of mobilization. In Kaunas an assembly was formed after the demonstrations and was organized by a diverse spectrum of people: students, pensioners,  activists, service-workers, etc.—a clear departure from the close-knit activist circles of the past.

https://www.amara.org/en/videos/KDvhwxFkrrUz/url/2044815/

b. Rise of the Assembly

In the weeks following the M14 demonstration, the assemblies began to take form. We made the political choice of holding the assemblies in a park that the city is trying to turn into a sports center which could easily be set up for privatization. Locals around the park are fighting against these plans and their participation in the assembly was something which made a clear connection between our loss (and general lack) of social-securities and the right to public space.  Shortly before the J15 occupation event we also experimented with a neighborhood assembly in an area outside the city center.

c. Akropolis Action

On June14th a flashmob took place at the market parliament of Kaunas Akropolis: a mega shopping-mall in the center of the city that has imposed itself as a central public sphere.  The banner, which was dropped above Maxima Supermarket, reads  “our lives, not your profits” in reference to the 2014 Riga catastrophe where the roof of a Maxima collapsed, killing dozens.

d. Occupation of the park
The effort to occupy the park on June 15th has been a small but important victory for our movement. However fragile the occupation may be in these early days, the consistent presence in a public space thus far has given us the time to develop stronger connections internally and an opportunity for those not yet involved to easily participate. Food, drinks, assemblies, music, and tents are what make up the infrastructure so far.

How to be in solidarity?

We see our situation as part of a much broader context. Connecting our common struggles is obviously essential. As for concrete support, two activities could be of great help. First, donations, which could be used for food, legal support, and propaganda. The second could be posting to our Facebook page from where you are and stating your support for our demonstration and maybe saying something about the similar struggles in your context.

Contact us at gyvenimasperbrangus@gmail.com

Follow us on facebook at Gyvenimas per Brangus

Šiandien „Protestivalyje: Gyvenimas per brangus“ – alternatyvios socialinės erdvės Rytų ir Vidurio Europoje

by Locomotive.press

Šį pirmadienį, birželio 20 d., 21 val. Miesto sode įsikūrusiame palapinių miestelyje (Laisvės al. 91, Kaunas) vyks prezentacija apie alternatyvias socialines erdves Rytų ir Vidurio Europoje. Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/100602250372018/?notif_t=plan_user_invited&notif_id=1466428625983237

UPDATED: Activists Occupy a Public Square in Kaunas in Protest Against the New Labour Code

by Locomotive.press

Today (16 June 2016) Lithuanian Seimas was supposed to vote on the new Labour Code which was criticised extensively for being discriminatory towards the workers’ rights. This legal motion is seen as part of a wider tendency of liberalisation of work relations across Europe (for a more thorough analysis on this topic see Noah Brehmer’s article). Protests in Vilnius and Kaunas are being held on the 15th and 16th of June, meanwhile the voting itself was postponed till next Thursday, 23 June.

Wednesday evening, after the march across the center of the city, protesters occupied a public square in Kaunas and spent the night there. Their aim is to call public attention to the problem of the new Labour Code as well as the problem of public spaces that are often taken from public use by the businesses. Some of the slogans read: “Gyvenimas per brangus” (“Life is too expensive”) and “Skurdas neturi sienų” (“Poverty has no borders”). The public actions in Kaunas are organised by the #gyvenimasperbrangus movement, and has already received a wide support from the citizens and activists, including Prof. Gintautas Mažeikis (Vytautas Magnus University) who will read an improvised lecture on the importance of spontaneity and public movements at 8pm at the Kaunas City Garden Square (Kauno miesto sodas).  Today is the second day of the sit-in protest, however according to the latest news, authorities threaten to evict the protesters.

For live video streaming from Kaunas see Tadas Janusauskas Facebook wall. Also watch this post for updates.

UPDATED 19.6.2016: Today 7-11 PM an assembly will be held at Miesto sodas.

It is the 5th day of the protest and the activists are now supplied with the electricity.  There will be movie screenings every night starting from today. For more information follow: “Naktinis Kinas Miesto Sode

UPDATED 20.6.2016: Today 9-10.30 PM – a presentation about alternative social spaces in Eastern and Central Europe with a special attention to the case of Rog Factory squat in Ljubljana. See here for more information.

Kaune ir Vilniuje – protestai prieš Darbo kodekso liberalizavimą

by Locomotive.press

Birželio 15 dieną, trečiadienį, 19 val. Kaune vyksiantis „Protestivalis: #gyvenimasperbrangus“ kviečia prisijungti prie atidarymo eisenos nuo Kauno rotušės iki Miesto sodo. Renginys yra nukreiptas prieš naujojo Darbo kodekso įstatymo projekto straipsnių, kuriais naikinamos darbuotojų teisės ir garantijos, priėmimą.

Kviečiama prisijungti reikalaujant:

– Atmesti neapibrėžtos apimties („nulio valandų“) darbo sutarčių įteisinimą
– Atmesti straipsnius, lengvinančius atleidimo iš darbo sąlygas
– Atmesti darbo valandų normos didinimą, vietoje jo nustatant 30 val. darbo per savaitę normą
– Didinti darbuotojų socialines teises ir garantijas
– Įsteigti Visuotinio streiko fondą, kad streikas taptų tikru darbuotojų interesų gynimo įrankiu
– Panaikinti susirinkimų teisės apribojimus

Renginys Facebook tinkle: https://www.facebook.com/events/617114255130300/ Daugiau informacijos judėjimo #gyvenimasperbrangus tinklapyje: http://gyvenimasperbrangus.tumblr.com/

Galintys ir norintys kviečiami jungtis prie protesto Vilniuje, kuris vyks birželio 16 dieną, 11 val. Nepriklausomybės aikštėje (Gedimino pr. 53) prie Seimo rūmų. Ten įrengtame ekrane susirinkusieji galės stebėti Seimo narių balsavimą dėl naujojo Darbo kodekso priėmimo bei vertinti jų darbą.

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/242009199499383/

Iliustracijoje: Gegužės 14-osios streikas Kaune prieš kainų kėlimą Lietuvoje.

The Interaction Between Media and Politics Among Other Topics at the Conference in Vilnius

by Locomotive.press

On June 9-10th the third edition of the conference “Communication And Information Sciences in Network Society: Experience and Insights” will be held in Vilnius, Lithuania. Some of its sections will be dedicated to the “Interaction of Media and Politics” and “Media and Mediatization”.

Lietuvos žmogaus teisių asociacija: Kultūros ministerija neatstovauja viešajam interesui

by Locomotive.press

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) informacinio leidinio naujame numeryje paskelbtas pranešimas dėl kovo 14 d. Seime įvykusio pasitarimo, kuriame aptarti klausimai susiję su Vilniaus senamiesčio tvarkymo planu ir jo viešinimu.

Visuomenės atstovai yra išreiškę rūpestį dėl šio dokumento ir jame paliktų „landų“, kuriomis gali pasinaudoti statytojai, tačiau į jų pastabas nėra atsižvelgiama. „LŽTA atstovas Vytautas Budnikas pabrėžė, kad Kultūros ministerija pagal įstatymą privalo atstovauti ir ginti viešąjį interesą. Bet matant ministerijos valdininkų ir visuomenės atstovų priešpriešą bei ministerijos pateiktus biurokratinio atsirašinėjimo pavyzdžius, susidaro įspūdis, jog ministerija neatstovauja ir deramai negina viešojo intereso“, rašoma pranešime.

Daugiau apie tai: http://lzta.lt/wp-content/uploads/2016/04/Pozicija_2016-Nr.1.el_.versija.pdf

Siūlomos įstatymo pataisos suvaržytų akademinę laisvę, diskriminuotų mokslo tyrėjus ir keltų grėsmę Lietuvos kultūros paveldui

by Locomotive.press

Šį antradienį, gegužės 31 d., LR Seimas plenarinio posėdžio metu svarstys Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas, parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos bei kultūros ministrų.

Gegužės 30 d. Lietuvos dailės istorikų draugija (LDID) išplatino „Kreipimąsi dėl Lietuvos mokslo tyrėjus ir ištisas mokslo sritis, kryptis ir šakas diskriminuosiančių bei rimtų grėsmių Lietuvos kultūros paveldui kelsiančių siūlomųjų LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimų“. Kreipimasis adresuotas visiems Seimo nariams, Seimo frakcijoms bei komitetams ir Lietuvos Respublikos Prezidentei, taip pat informuotos Lietuvos mokslo taryba, Valstybinė kultūros paveldo komisija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

LDID teigia, kad Aplinkos ir Kultūros ministerijų parengtos įstatymo pataisomis siekiama iš esmės suvaržyti mokslo tyrėjų akademinę laisvę nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų srityje.

Įstatymo rengėjai siūlo, kad fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, galėtų vykdyti tik mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos, o mokslinių tyrimų įstaigos, mokslo tyrėjų susivienijimai ir pan. turėtų teisę atlikti tik taikomuosius mokslinius tyrimus.

Pagal šias pataisas mokslo tyrėjų – bakalaurų, magistrų, daktarų – diplomai nebesuteiktų teisės atlikti taikomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus, jeigu tyrėjas nebūtų gavęs Kultūros ministro išduodamo „nekilnojamojo kultūros paveldo (apsaugos) specialisto“ atestato ir išlaikęs Kultūros ministro nustatyto „profesinių žinių egzamino“. Tokios profesijos Lietuvoje neįteisina nei vienas įstatymas, nerengia nei vienas universitetas, todėl lieka neaišku, kokių žinių ir įgūdžių reikia šiai profesijai.

Kreipimesi rašoma, kad mokslo tyrėjų studijas ir kvalifikacijos įgijimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, todėl Kultūros ministerija nepagrįstai revizuoja aukštųjų mokyklų diplomais pripažintas profesines žinias, numatydama organizuoti savus „profesinių žinių egzaminus“.

Dar daugiau, nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų mokslinių tyrimų atlikimo tvarką nustatys Kultūros ministras, jiems atlikti reikės Kultūros paveldo departamento leidimų, o apie numatomus tyrimus Departamentas informuos savivaldybių paveldosaugos padalinius.

Atlikę taikomuosius mokslinius tyrimus mokslo tyrėjai Kultūros paveldo departamentui privalės pateikti šių tyrimų ataskaitas ir publikacijų, parengtų remiantis tyrimų duomenimis, kopijas, kurias Departamentas registruos Kultūros vertybių registre.

LDID nurodo, kad jau nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio sistemingai teikė siūlymus ir kvietė taisyti šias netinkamas pataisas – pirma Aplinkos ministrui ir Vyriausybei, vėliau Seimo Aplinkos komitetui – tačiau visi šie siūlymai buvo atmesti.

LDID kvietė atsisakyti pataisų, numatančių Kultūros ministerijos vykdomos visuotinės nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų mokslinių tyrimų kontrolės įvedimą ir visų tyrėjų, atliekančių šiuos tyrimus privalomąjį atestasvimą Kultūros ministerijoje, nes tai prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, kuris visiems mokslo tyrėjams suteikia teisę atlikti mokslinius tyrimus, tiek fundamentaliuosius, tiek taikomuosius. Drauge siūlyta įstatymu apibrėžti siaurus specializuotus „paveldosauginius“ tyrimus, kuriems būtų reikalingas ypatingas atestatas.

Pareiškime nurodoma, kad tokios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos diskriminuoja ne tik mokslo tyrėjus, bet ir ištisas mokslų sritis, kryptis ir šakas. Nors nekilnojamąjį kultūros paveldą tyrinėja labai įvairios mokslų sritys, šakos ir kryptys, priėmus pataisas tyrimų teisė būtų suteikiama tik archeologams, istorikams, menotyrininkams, architektams menininkams ir statybos inžinieriams. Kitaip tariant, tirti nekilnojamąjį kultūros paveldą būtų draudžiama etnologams, visų socialinių, fizinių ir biomedicinos mokslų sričių specialistams, o technologijos mokslų srityje –aplinkos, chemijos, medžiagų, mechanikos ir matavimų inžinerijos krypčių specialistams. Be visų šių mokslų specialistų šiuolaikinis kultūros paveldo pažinimas ir apsauga apkritai neįsivaizduojami.

Tyrėjus taip pat diskriminuoja pataisose numatyta „teisės pripažinimo“ procedūra: ji būtų taikoma tik užsienio šalių piliečiams, o svetur mokslus baigę Lietuvos piliečiai ir Lietuvos aukštąsias mokyklas baigę specialistai bus diskriminuojami – visų jų profesines žinias egzaminais iš naujo tikrins Kultūros ministras.

Į tai reguodama LDID pastebi, kad įstatymo pataisomis nepagrįstai revizuojami aukštųjų mokyklų gebėjimai parengti mokslo tyrėjus, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos užtikrinti mokslo tyrėjų rengimo kokybę.

Be to, priėmus šias pataisas, kiltų grėsmių paveldui, nes atestuotis taikomųjų paveldo tyrimų ir paveldo apsaugoje galėtų asmenys, neturintys profesinio išsilavinimo šioje srityje.

LDID kviečia deramai apibrėžti „profesinės patirties“ reikalavimą. Dabartinis pataisų siūlymas profesinę patirtį nustatyti pagal „tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis“ yra ypač neskaidrus ir subjektyvus, nes niekaip neapibrėžti nei šie „asmenys“, nei jiems keliami reikalavimai dėl gebėjimų mokyti „dalyvaujančiuosius“.

Galiausia nurodoma, kad būtų neteisėta atestuoti „paveldosauginės ekspertizės“ specialistus pirmiau įstatymu neapibrėžus, kas yra „paveldosauginė ekspertizė“, tuo labiau, kad kituose Lietuvos įstatymuose „ekspertizė“ apibrėžiama aiškiai ir konkrečiai.

LDID pareikškime atkreipiamas dėmesys, kad nepagrįstai skubama priimti šias pataisas – juk nuo 2015 m. Kultūros ministerija rengia naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją.

Dailės istorikų draugija kviečia Seimo narius nepritarti šioms įstatymams prieštaraujančios, mokslo tyrėjus diskriminuojančioms pataisoms ir grąžinti jų projektą rengėjams tobulinti.

Daugiau informacijos:

Pagrindinio komiteto išvados (patikslinta) dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18, ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3481: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1135166&p_tr2=2

Iliustracijoje: K. Mikšio nuotrauka

Kultūros paveldo departamentas nepripažįsta pažeidęs Orhuso konvenciją

by Locomotive.press

Penktadienį, gegužės 20 d., 15min.lt publikuotas pranešimas dėl teismo sprendimo Vilniaus bendruomenių inicijuotoje byloje buvo papildytas nauja informacija. 

Kultūros paveldo departamentas 15min.lt redakcijai atsiųstame komentare nurodo, jog Orhuso konvencijos nepažeidė ir gegužės 23 d. teismo sprendimą žada apskųsti apeliacine tvarka. Komentare Kultūros paveldo departamento poziciją atsovaujantis KPD Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjas Arūnas Umbrasas teigė:

„Kultūros paveldo departamentas nėra pažeidęs Orhuso konvencijos, tad ši antraštė [„Kultūros paveldo departamentas pripažintas pažeidęs Orhuso konvenciją“ – red. past.] yra absoliučiai klaidinga. Gegužės 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra tik dalinis: pripažinta, kad KPD netinkamai aiškino Orhuso konvenciją savo atsakyme Užupio bendruomenei, o visą reikiamą informaciją pateikė.

Teismui užkliuvo tik tai, kad Kultūros paveldo departamentas, rengdamas Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (tvarkymo) specialųjį planą, nepateikė vieno dokumento – Aplinkos strateginio poveikio vertinimo. Tokio vertinimo KPD neprivalo atlikti, rengdamas specialųjį planą. Todėl pirmadienį, gegužės 23 d. šis sprendimas bus apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“

Vilniaus bendruomenės KPD atsisakymą pateikti informaciją ir 15min.lt publikuotą KPD poziciją komentuoja taip:

„KPD klaidina visuomenę tvirtindamas, jog, ginčas su bendruomenėmis kilo dėl informacijos pobūdžio ir apimties. Iš tiesų ginčo esmė visai kita – tai KPD atsisakymas pripažinti, kad Vilniaus senamiestis ir jo apsaugos zona yra aplinka.

2015 m. liepos 17 d. bendruomenės, vadovaudamosi Orhuso konvencija, paprašė iš KPD informacijos apie aplinką (nes KPD planuoja kaitą daugiau nei 2200 ha Vilniaus teritorijoje – Senamiestyje ir jo apsaugos zonoje). Tačiau KPD apskritai atsisakė pateikti Konvencijos apibrėžtą informaciją pareikšdamas, kad Konvencija Vilniaus senamiesčio specialiajam planui nėra taikoma, todėl informacija visuomenei bus pateikta ne taip, kaip nustato Konvencija, bet tik tiek ir tada, kiek nustato Teritorijų planavimo įstatymas: KPD 2015 m. rugpjūčio 20 d. Nr. (7.12)2-1990 atsisakyme suteikti informaciją aiškinama taip: „Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano planavimo tikslas – užtikrinti Vilniaus senamiesčio ir jo teritorijos išsaugojimą bei taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą. Vertinant Konvencijos 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos „informacijos apie aplinką“ sąvokos aspektu paveldosaugos reikalavimų ir konkrečių tvarkymo priemonių nustatymas ir įteisinimas kultūros paveldo vietovėje – Vilniaus senamiestyje nėra susiję su veikla, veiksniais arba priemonėmis, išdėstytomis Konvencijos 2 straipsnio 3 dalyje. Todėl Departamento nuomone nagrinėjamu atveju Konvencija nėra taikytina.“

Kadangi šis KPD atsisakymas suteikti informaciją apie aplinką ir iš esmės prieštarauja Orhuso konvencijos 4 str. 1 daliai, bendruomenės kreipėsi į teismą. Jų skunde rašoma: Orhuso konvencija suteikia visuomenei teisę gauti informaciją apie aplinką. Teritorija yra tam tikras žemės paviršiaus sausumos ir (ar) vandens plotas. Todėl bet kuri teritorija savaime yra aplinkos dalis. KPD oficialiais duomenimis (pavyzdžiui, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro) Vilniaus senamiesčio teritorija užima 352,09 ha, o jos apsaugos zona – 1912,24 ha (viso 2264,29 ha). Taigi kalbama apie nemažą teritoriją, kuri savaime negali nebūti „aplinka“. Todėl KPD nepagrįstai atsisakė suteikti visuomenei informaciją taip, kaip nustato Orhuso konvencija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas apie 2016 m. gegužės 9 d. priimtą sprendimą visuomenę oficialiai informavo taip: „Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, pareiškėjų ginčijamą Lietuvos Respublikos kultūros paveldo departamento sprendimą panaikino. Teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus istorinis centras (Senamiestis) yra pasaulio paveldo vietovė, turinti ypatingą istorinę ir kultūrinę vertę, kuri sukuria unikalų kraštovaizdį šioje vietoje gyvenantiems ir besilankantiems asmenims, todėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo departamentas turėjo pareigą patenkinti pareiškėjų prašymą ir informaciją suteikti vadovaudamasis Orhuso konvencijos nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kaip matyti iš Orhuso konvencijos objekto ir tikslo, taip pat šios konvencijos aiškinamųjų dokumentų, Orhuso konvencija suteikia teisę suinteresuotai visuomenei gauti visą informaciją bet kokioje teritorijų planavimo stadijoje iš valstybės įstaigų apie galimą poveikį jų gyvenamajai aplinkai, šiuo atveju – Vilniaus istoriniam centrui (Senamiesčiui). “ Sprendime teismas taip pat konstatavo, jog atsakovo KPD „pozicija, kad nagrinėjamu atveju paveldosaugos reikalavimų ir konkrečių tvarkymo priemonių nustatymas Vilniaus senamiesčiui nepatenka į Orhuso konvencijos 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą taikymo sritį, yra formalus ir nepagrįstas. Paveldosauga yra neatsiejamai susijusi su kraštovaizdžiu. Vilniaus istorinis centras (Senamiestis) 1994 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu /…/. Todėl konstatuotina, kad Vilniaus senamiestis laikytinas aplinka Orhuso konvencijos prasme.“

Apeliacijoje KPD, matyt, ketina toliau įrodinėti, kad, priešingai teismo sprendimui ir sveikam protui, Vilniaus senamiestis nėra nei aplinka, nei vietovė, nei kraštovaizdis, todėl statybos Senamiestyje nelaikomos statybomis teritorijoje, nes jų teigimu vyksta ne aplinkoje. Beliko tik laukti KPD pareiškimo, kad Senamiestis yra kilnojamoji kultūros vertybė, kurią visą galima perkelti bet kur kitur, tarkime, į muziejaus saugyklas! Tada visuomenę tikrai pavyktų nušalinti – juk saugyklos nėra nei teritorija, nei aplinka.“

Iliustracija: Užupio bendruomenė piketuoja dėl statybų Polocko g. 17, Juliaus Kalinsko / 15min.lt nuotr.

Court Ruling in the Case Initiated by Vilnius Communities – The Department of Cultural Heritage Did Violate Aarhus Convention

by Locomotive.press

On 9 May, Monday, 4pm, the Board of Judges at the Vilnius District Administrative Court (VDAC) delivered a ruling in the case initiated by Vilnius Communities who filed a lawsuit where it charges the Department of Culture of the Republic of Lithuania with the violation of the Aarhus Convention. The Convention was signed by the UN Economic Commission for Europe and it ensures public right to information, public participation during the environmental planning processes, and the right to go to court if the first two rights are violated.

The communities filed a lawsuit in October 2015 after the Department of Culture refused to provide the information about the Vilnius Old Town Real Estate Heritage Protection (Administration) Plan. (See the comment by the Užupis Community Aministrator and lawyer Rėda Brandišauskienė for more.)

After hearing the case when the Department of Cultural Heritage officially refused to provide access to the information, the Court annulled the Department’s refusal and obligated the Department to provide the communities with the necessary information as stated in their request of 15 June 2015.

As a former member of the State Commission for Cultural Heritage, and of the Workgroup for analysis of the Non-appliance with the Aarhus Convention by the Republic of Lithuania, which has been established by the Prime Minister, I regret all the cultural heritage that has been lost because the public was taken out of the way. It might have been saved with the help of the communities that care about heritage. – Jūratė Markevičienė

The VDAC press release states:

“The Board of Judges ruled out that the historical centre of Vilnius Old Town is a World Heritage Site thus having a special historic and cultural value. The locals and visitors have a right to enjoy a unique cityscape, therefore the Department of Cultural Heritage was obliged to satisfy the applicants’ request and provide them with all the necessary information as it is stated in the Aarhus Convention. The Board also noted that, according to the Aarhus Convention’s objectives and its explanatory documents, the Convention grants the public with the right to access all the information about any stage of the territorial planning and development. The governmental institutions must provide access to the information about how the developments will affect the living environment—i.e., in this case, the historical centre of Vilnius (Old Town).”

Another important point in the ruling is the legal explanation that according to the Constitution of the Republic of Lithuania, Aarhus Convention is effectively a Lithuanian law, therefore if other national laws contradict the Convention, the latter must be held as superior.

Hopefully, the Court ruling in the case initiated by Vilnius communities will affect the judicial practices so that the people’s right to information is no longer violated.

Locomotive.press asked the communities that initiated the case to comment on the Court ruling:

JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ, the representative of the Public Organisation of Žvėrynas Community:

“We are glad that 15 years after the ratification of Aarhus Convention by Seimas and 11 years after the Convention became part of the ES Environmental Law, Lithuania acknowledged that the Convention is applicable to the heritage environments as well. At the same time it is a shame that our institutions had to be forced to acknowledge it only through the court. European heritage and Aarhus Convention specialists were always astounded by the reluctance of Lithuanian institutions of cultural heritage to acknowledge people’s right to their environment whenever the cases of heritage or historic sites are in question. In 2008 the State Commission for Cultural Heritage concluded that Aarhus Convention and other related EU legal acts are not applied in the cases when the cultural heritage and historical sites need to be protected. As a former member of the Commission, and of the Workgroup for analysis of the Non-appliance with the Aarhus Convention by the Republic of Lithuania, I regret all the cultural heritage that has been lost because the public was taken out of the way. It might have been saved with the help of the communities that care about heritage.

RĖDA BRANDIŠAUSKIENĖ, the Administrator of the Užupis Community:

“There are three important things here: application of Aarhus Convention in judicial practice; the acknowledgement of the relevance of Aarhus Convention for the Vilnius Old Town Protection Plan; and the acknowledgement of a violation made by the Department of Cultural Heritage (which had an obligation to prepare a protection plan for the most valuable heritage object of Lithuania). Basically, we won the case.”

Locomotive.press invites all those who struggle with the problem of the availability of information about the environment to share their stories and experiences: info@locomotive.press.

Illustr. Užupis Community picketing against the construction works in 17 Polocko St., Vilnius. Photo: Julius Kalinskas (15min.lt)

UPDATE: “Following the Violation of Aarhus Convention Vilnius Civic Communities Filed a Lawsuit” video available in English

by Locomotive.press

The English subtitles are now available with the updated version of the video reportage on Aarhus Convention and on the new developments in the Vilnius Old Town heritage area:

‘Starchitect’ Daniel Libeskind will hold a lecture “Growing City” in Vilnius

by Locomotive.press

On May 10th, 5 PM (EEST), Daniel Libeskind will hold a lecture titled “Growing City” at the National Gallery of Art in Vilnius, Lithuania.

In his lecture, D. Libeskind will talk about the tendencies of development and growth in the world’s modern cities, including Vilnius.

Libeskind designed the Modern Art Centre building which will be built in the place of the former cinema theatre “Lietuva,” and authored a vision for “Vilnius Beacon”—a centre for active recreation in Liepkalnis. He also runs Studio Libeskind which recently won a competition for the k18B, a multifunctional complex in Konstitucijos Ave., Vilnius.

The lecture will take place in the National Art Gallery, Vilnius (Konstitucijos ave. 22). Duration: 1 hour; doors open: 16:45; language: English with Lithuanian transl. Entrance is free, no registration required.

Libeskind’s notorious initiatives in Vilnius received many critical responces among architects and local communities.

Join the lecture online:

EHU International Workshop “Infrastructure and Urbanity in the Baltic Region”

by Locomotive.press

European Humanities University’s (EHU) Laboratory of Critical Urbanism invites scholars from the fields of Anthropology, Sociology, History, Geography and Economics to take part in the International Workshop “Infrastructure and Urbanity in the Baltic Region”.

The international workshop will take place on May 4-6 in Vilnius and Visaginas (Lithuania) and will be focused on the shifting meanings of infrastructures of cities currently being radically redefined through modes of technological innovation, geographical rescaling and concomitant mobilities.

For more information see here.

Symposium “30 Years with the Chernobyl Legacy” starts tomorrow at Södertörn University, Sweden

by Locomotive.press

On the 26th of April 1986, reactor no 4 at the Chernobyl nuclear power plant exploded, causing immediate deaths as well as long-lasting human suffering and severe contamination of the physical environment. The accident also became an object for competing truth claims and different strands of narration. Which crucial information about the danger of the radioactive outlet was shared, and which was not? Who’s voices were heard and who’s voices were silenced? And how do we live with the Chernobyl legacy today – 30 years later?

The symposium will take place on 27-29 April, 2016 at Södertörn University library. It is organised by The Centre for Baltic and East European Studies (CBEES), and the Institute of Contemporary History at the School of Historical and Contemporary Studies, Södertörn University, in collaboration with the Södertörn University Library.

For more information see here.

Susitikimas/diskusija su Vilniaus vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu

by Locomotive.press

Susitikimo tema: „Krantas kairysis – krantas dešinysis. Vilniaus miesto plėtros perspektyvos“. Susitikimas vyks balandžio 25 d., 17 val., VU Istorijos fakulteto (Universiteto g. 7) 211 auditorijoje, II aukštas.

Balandžio 25 d., pirmadienį, 17 val., VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, II aukštas) vyks Naujosios istorijos katedros apvaliojo stalo organizuojamas susitikimas/diskusija su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu. Susitikimo tema: „Krantas kairysis – krantas dešinysis. Vilniaus miesto plėtros perspektyvos“. Moderuoja: doc. dr. Saulius Kaubrys ir doc. dr. Arūnas Streikus.