24/11/2016

Įkurta Lietuvos pėsčiųjų asociacija: steigėjų komentarai

by Locomotive.press

Lapkričio 13 d., sekmadienį, steigiamojo posėdžio metu buvo įkurta Lietuvos pėsčiųjų asociacija. Apie pėsčiųjų teises ginančios organizacijos kūrimą jau kuris laikas kalbėjo Lietuvos dviratininkų asociacijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas, palaikant miesto antropologei Jekaterinai Lavrinec bei troleibusų išsaugojimo aktyvistui Mariui Markevičiui. Naują postūmį organizacijos kūrimui suteikė filosofo Viktoro Bachmetejevo įrašas, kuriame jis nusistebėjo eismo įvykių, kuriuose sužeidžiami pėstieji, skaičiumi Kaune.

Visgi, tai ne vieno miesto problema. Pagal eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti pėstieji, dažnumą 2005-2014 m. laikotarpiu Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių atsiduria pirmoje vietoje. Asociacijos kūrėjų manymu, tai rodo, jog organizuojant eismą apie pėsčiuosius vis dar nėra galvojama, kaip apie lygiaverčius eismo dalyvius.

Dalinamės asociacijos steigėjų mintimis apie pėsčiųjų problemas ir asociacijos tikslus:

Eduardas Kriščiūnas,
Dviračių transporto komisijos prie Susisiekimo ministerijos narys, Darnaus judumo komisijos prie Susisiekimo ministerijos narys, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjas

Daugelis žmonių niekada nevairuoja, yra žmonių, kurie apskritai nesinaudoja jokiomis transporto priemonėmis, tačiau dauguma žmonių yra daugiau ar mažiau pėstieji. Pėstieji yra tie, kurie ateina iki viešojo transporto stotelės, pėstieji yra ir tie, kuriems tenka pasivaikščioti tam, kad pasiekti savo automobilius. Taip jau susiklostė, kad Lietuvoje pėsčiasis palaipsniui tapo beteisiu – turėsi šaligatvį, jeigu liks jam vietos, nuvalysim šaligatvį nuo sniego, jeigu liks laiko nuvalius gatves, šaligatviu galėsi eiti, jeigu ant jo nestovės automobilio ratas – ir taip toliau, ir panašiai. Nenuostabu, kad kai kuriose vietovėse vaikščioti nesinori – nes tai sudėtinga, nesaugu ar net sunkiai įmanoma. Todėl žmogus vietoj ramaus kelių šimtų metrų pasivaikščiojimo gamtoje renkasi nuvažiavimą į sporto klubą ir pasivaikščiojimą ant sporto klubo bėgimo takelio.

Marius Markevičius,
Judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ koordinatorius, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos vicepirmininkas

Asociaciją subūrė labai skirtingi žmonės – pradedant žmogumi, kasdien vaikštančiu bent po 1,5 valandos, tęsiant architektais, ir baigiant dviratininkais bei viešojo transporto entuziastu. Visi mes suprantame, kaip svarbu sudaryti sąlygas žmogui šiuolaikiniuose miestuose vaikščioti – saugiai, patogiai, kuo mažiau kenčiant nuo oro ir triukšmo taršos. Kuo daugiau bus vaikštančių žmonių – tuo mūsų visuomenė bus sveikesnė, tuo mažiau lėšų ir pastangų reikės eikvoti mėginimams remontuoti sugedusią sveikatą. Pėsčiųjų svarbą pripažįsta ne tik kitų valstybių atstovai – tai, kad pėstieji yra judėjimo piramidės viršuje, yra pasakę ir sostinės vadovai. Tikiuosi, ir asociacijos, ir teigiamų pokyčių norinčių valdžios atstovų pastangomis pavyks pradėti keisti situaciją į gerąją pusę. Tuo pačiu kviečiu visus pėsčiuosius, turinčius idėjų, kaip pasiekti pokyčių ir norinčius tas idėjas įgyvendinti, prisijungti prie Lietuvos pėsčiųjų asociacijos.

Jekaterina Lavrinec,
miesto antropologė, miesto tyrimų ir žaidimų platformos Laimikis.lt įkūrėja

Pėsčiųjų asociacijos tikslas yra gerinti pėsčiųjų sąlygas Lietuvos miestuose. Draugiškas pėstiesiems miestas yra atviras kontaktams, kai skirtingų socialinių grupių atstovai dažniau mato vieni kitus ir ima labiau pasitikėti vieni kitais. Tai socialiai įtraukus ir saugus miestas. Tai sveikas miestas: daugiau vaikščiodami mažiname oro ir garso taršą, ir investuojame į savo pačių sveikatą. Tai miestas, kurio viešosios erdvės yra gyvybingos, nes yra įtrauktos į aktyviai naudojamų pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutų tinklą, jos lengvai pasiekiamos pėsčiomis iš skirtingų miesto rajonų. Žinia, kad pėstiesiems draugiškas miestas užtikrina palankias sąlygas smulkiajam verslui, nes imame aktyviau „naršyti“ įvairias miesto vietas. Todėl tai gyvybingas miestas.

Nebenoriu slapstytis nuo platinamų kelių triukšmo ir taršos, noriu mėgautis kasdienėmis kelionėmis. Todėl pėsčiųjų asociacijos kūrimas atrodo neišvengiamas žingsnis siekiant keisti mūsų kasdienius įpročius ir formuojant atsakingą požiūrį į mūsų kasdienę aplinką. Asociacijos veikla planuojama sąveikoje su visuomeninėmis organizacijomis, atstovaujančiomis dviratininkų, neįgaliųjų, viešojo transporto keleivių interesus bei organizacijomis besirūpinančiomis želdinių išsaugojimu ir kokybiška priežiūra.

Viktoras Bachmetjevas,
filosofas

Taip susiklostė, jog Lietuvoje susikūrė praktiškai visus visuomenės segmentus atstovaujančios visuomeninės organizacijos – nuo automobilininkų iki dviratininkų, nuo senjorų iki veiklių mamų, nuo neįgaliųjų ik visuomeninio transporto keleivių. Tuo tarpu pėstieji liko pamiršti, galbūt galvojant jog ir taip jų interesus yra atsižvelgiama „pagal nutylėjimą“. Patirtis ir situacija Lietuvos miestuose rodo, jog tokios viltys nepasiteisino – nesant atstovavimo, pėsčiųjų interesai liko „eilės gale“. Būtent jų sąskaita dažnai plečiamos važiuojamosios gatvių dalys, tiesiami dviračių takai. Manome, jog reikia grąžinti tam tikrą balansą į miestų planavimą ir grąžinti pėsčiųjų interesus kaip legitimius.

Justas Ingelevičius,
architektas, Lietuvos dviratininkų bendrija, Vilniaus miesto darnaus judumo plano komiteto narys

Norisi paskatinti miestą plėtoti remiantis gerąja praktika ir veikiančiais pavyzdžiais. Nyderlanduose jau nuo septintojo dešimtmečio sistemingai vykdomas miestų pritaikymas visiems eismo dalyviams, prioritetus skiriant pėstiesiems ir dviratininkams. Atlikti tyrimai, parengtos rekomendacijos projektuotojams. Lietuvos dviratininkų bendrija jau ne kartą siūlė perimti šia praktiką. Siūlyta išversti į lietuvių kalbą rekomendacijas projektuotojams „Road safety manual“ ir „Design manual for bicycle traffic“.

Taip pat perimti ir pradėti įgyvendinti Nyderlanduose nuo 1992 vykdomą, 2005 m. atnaujintą Darnaus saugumo koncepciją (Sustainable safety). Lietuvoje galiojantys reglamentai ir rekomendacijos iš dalies atspindi tam tikrus elementus, tačiau mes tikrai neturime laiko žaisti, išradinėti dviratį, kartoti dešimtmečių trukmės tyrimus ir klaidas. Vienintelis būdas greičiau pasiekti, kad miestai būtų draugiški ir saugūs visiems eismo dalyviams, tai perimti gerą patirtį ir pradėti realius kryptingus darbus.

Maksimas Zacharovas,
architektas, Vilniaus miesto planavimo visuomeninės komisijos narys

Lietuvos pėsčiųjų asociacija (LPA) yra reikalinga, nes darnaus judėjimo mieste prioritetas yra judėjimas pėsčiomis. Svarbu, kad būtų paisoma minėto principo, kartu identifikuojant populiariausias ir nusistovėjusias pėsčiųjų jungtis. Projektuojant naujus pastatus ar komercinius, visuomeninius traukos taškus tokios jungtys turi būti išsaugomos, užtikrinamas jų gyvybingumas, kokybė, ryšiai su žaliomis viešosiomis erdvėmis. Aktyvių gyventojų ar nepriklausomų specialistų dalyvavimas pradiniame planavimo etape, kai yra gaunama projektavimo užduotis, dabartiniu metu yra tobulintinas. Manau, kad LPA užsiims ir šviečiamąja veikla tiek visuomenei, tiek valdininkams – akcentuos gerus užsienio pavyzdžius. Esame skirtingi, tad Asociacijos veikloje siūlau vadovautis individualaus veikimo laisve, nepažeidžiant ir gerbiant kitų eismo dalyvių teises.

Marius Žygaitis,
architektas, Vilniaus miesto kraštovaizdžio architektūros visuomeninės komisijos narys

Manau, kad LPA  reikalinga kaip platforma, kurioje vystysis su pėsčiaisiais (tame tarpe ėjimo sportininkais bei bėgikais) susijusi diskusija bei bus keliami klausimai, kuriems reikalingas atstovavimas. Iš pastarųjų rasis pasiūlymai įstatymus kuriančioms ir vykdančioms institucijoms. Visa tai didins pėsčiųjų savivaldą ir supratimą apie šios grupės poreikius.

Rūta Norvilaitė
architektė, Vilniaus miesto kraštovaizdžio architektūros visuomeninės komisijos pirmininkė

Visi savo gyvenime esame buvę pėsčiaisiais ir žinome su kokias sunkumais susiduria žmogus bandantis judėti mieste. Tai ypač didelė ir įvairi žmonių grupė, kuriai iki šiol niekas neatstovavo. Dėl to labai džiaugiuosi LPA. Manau, kad asociacija reikalinga tam, kad gintų bei atstovautų pėsčiųjų interesus ir šviestų visuomenę apie vaikščiojimo naudą bei apie pėsčiųjų pareigas ir teises.

Susiję straipsniai: Žuvusių keliuose atminimo dieną kviečia paminėti futbolo turnyru Gedimino prospekte

Print Friendly

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *