21/10/2016

„Novaja gazeta“ žurnalistė Baltijos šalyse: „Žalgirio“ stadiono teritorija dar galėtų būti sugrąžinta visuomenei

by Locomotive.press

Spalio 19 d. „Novaja gazeta – Baltija“ publikuotame straipsnyje
žurnalistė ir redaktorė Inna Shilina atkreipia dėmesį, kad „Žalgirio“
stadiono, ar tiksliau jo teritorijos likimas dar nėra nuspręstas. Nugriauto stadiono vietoje galėtų atsirasti kitas stadionas. Straipsnyje rašoma, jog nepaisant skypą įsigijusio nekilnojamo turto vystytojo „Hanner“ planų stadiono vietoje statyti viešbutį bei biurų ir butų pastatus, galiojantis bendrasis miesto planas toje vietoje įpareigoja statyti stadioną. Visgi, Vilniaus miesto savivaldybė ar Vyriausybė tarp stadiono funkcijos išsaugojimo šioje vietoje iniciatorių nebus. Dalinamės straipsnio „Stadiono likimą nulėmė ir premjerai“ ištrauka:

Nauji savininkai

Po „Ūkio banko“ bankroto procedūros ir Romanovo pabėgimo į Maskvą, kur jis gavo politinį prieglobstį, valstybė perleido stadioną į naujas „Šiaulių banko“ rankas. Stadiono įsigijimo sandorio vertė liko komercinė paslaptis, visuotinai neprieinama, o valstybė nepasinaudojo galimybe išsaugoti šią teritoriją miestui ir sportui. Pats stadionas ėmė dirvonuoti. „Kas dėl „Šiaulių banko“, tai procesas buvo pakankamai uždaras, vyko sveikųjų aktyvų perėmimas, auditoriai vertino kiekvieną atskirą atvejį. Toji auditorių ataskaita nebuvo prieinama visuomenei. Niekas nežino oficialių skaičių, už kiek tiksliai „Šiaulių bankas“ įsigijo „Žalgirio“ stadioną“,– teigė Liutauras Varanavičius.

„Šiaulių bankas“ po „Ūkio banko“ bankroto perėmė valstybės apdraustus indėlius, kurių vertė 2,7 mlrd. litų (apie 800 mln. eurų), už kuriuos valstybė atsiskaitė Romanovo banko turtu, įskaitant turtą strategiškai svarbiose miesto vietose už 1,9 mlrd. litų (551 mln. eurų), o trūkstamą dalį padengdama iš valstybinio stabilizacinio fondo lėšų – 800 mln. litų (232mln. eurų). Ekspertai teigė, kad iki bankroto, Romanovo bankas savo turtu nepadengė 145 mln. eurų finansinių įsipareigojimų.

2015 metais „Žalgirio“ stadioną pardavė nekilnojamojo turto plėtotojui – „Hanner“ – už 40 mln. eurų. Arvydas Avulis, bendrovės savininkas, stadiono teritorijoje planuoja pastatyti dar vieną viešbutį ir prabangius būstus su vaizdu į Gedimino pilį.

Į viešbutį „Žalgirio“ stadiono vietoje Avulis planuoja investuoti 20 mln. eurų, o bendrai į projektą apimantį butus ir biurus – 200 mln. eurų. Koks planuojamas projekto pelnas, investuotojas vargu ar atskleis. Šiuo metu Avulis nugriovė pusę stadiono skersai padalindamas jį į dvi dalis. Vakarinę tribūną ir pietinės pusę juosia tvora, liejami naujo viešbučio pamatai. Griauti stadioną naujasis savininkas turi teisę, bet Vilniaus miesto bendrasis planas kol kas įpareigoja teritorijoje palikti futbolo stadionui reikiamą plotą. Kyla klausimas: ar liks tiek ploto? Avulis, prieš pirkdamas žemę, negalėjo nežinoti šios aplinkybės, bet, veikiausiai, palaikė ją nereikšminga kliūtimi. Greičiausiai, tikslinis griovimas ir tikslinis užstatymas, parodo, kad Avulis vertina situaciją, suvokdamas, jog  jo rankos kol kas neatrištos. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavaduotojas ryšiams su visuomene Aleksandras Zubriakovas pranešė „Novaya gazeta – Baltija“, kad klausimas dėl būtinybės statyti stadioną bei arba pramoginės paskirties objektą minėtoje teritorijoje bus išspręstas iki kitų metų pabaigos, kai bus peržiūrimas Vilniaus miesto bendrasis planas.

Iš pradžių Avulis nugriovė teatro areną, užimančią 1,3 hektaro „Žalgirio“ sporto komplekso teritorijos prie pat upės ir baigia užstatyti ją daugiabučiais. Jau paleista apartamentų reklama, kuriems suteikti LDK valdovų vardai.


Šaltinis artimas Vilniaus miesto administracijai „Novaya gazeta – Baltija“ teigia, jog sostinei nereikia tokio kiekio butų ir jie bus realizuoti labai negreitai.


Šaltinio duomenimis, šiuo metu pastatyti 3 000 butų, kuriuos gana sunku parduoti. Papildomai šiuo metu statomi arba ketinami statyti apie 2500 butų.

„Zuokas teigė, jog stadioną daugiabučiais užstatys tik per jo lavoną,  bet jis vis dar gyvas, o stadiono jau nėra. Labai gaila, kad prieš palikdamas postą jis priėmė sprendimą ir leido užstatyti stadioną, būtent pakeitė bendrąjį miesto planą taip, kad šią teritoriją galima būtų užstatyti. Man labai gaila“, — pasakė Varanavičius.

Tuo tarpu, anot Vilniaus eks–mero Artūro Zuoko, privalomas reikalavimas teritoriją panaudoti futbolui išnyko 2008, mero Juozo Imbraso, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nario vadovavimo laikotarpiu.Tuomet buvo patvirtintas naujas detalusis miesto planas. „Buvo palikta galimybė, bet ne prievolė“– teigė Zuokas.

Vilniaus savivaldybės pažyma parengta „Novaja gazeta – Baltija“ prašymu:

—2007m. patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Jame „Žalgirio“ stadiono teritorijoje numatytas nacionalinis futbolo stadionas ir pramogų objektas. (Meras Zuokas)

—2009 m. patvirtinamas teritorijos detalusis planas. Tiek brėžiniuose, tiek aiškinamajame rašte numatytas reikalavimas statyti futbolo stadioną ar areną. (Meras Imbrasas)

—2010 m. išduodamas leidimas griauti, motyvuojant tuo, kad bus statomas naujas stadionas. (Meras Imbrasas)

—2014 m. teritorijos detaliojo plano brėžinys pakeičiamas, stadionas nebeturi konkrečios dislokacijos vietos sklype. Aiškinamajame rašte stadionas išlieka. (Meras Zuokas)

—2016 m. investuotojas pradeda stadiono griovimą ir verslo bei gyvenamųjų kvartalų plėtrą. Galimybė toje teritorijoje (kvartalo viduje) statyti stadioną išlieka. (Meras – Remigijus Šimašius)

Vyriausybei „Žalgirio“ stadionas nereikalingas

Kaip prisimena Artūras Zuokas, projektas, su kuriuo Romanovas laimėjo konkursą – prekybos centras su stadionu virš jo – tuomet tiko savivaldybei.


Bet po to, anot Zuoko, įsiterpė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius: jis „aiškiai pasakė, kad Vilnius gaus pinigus Šeškinės stadionui, o „Žalgirio“ reikia atsisakyti, nes dviejų stadionų nereikia. Mes sutikome, nes vyriausybės pozicija dėl Europos sąjungos lėšų yra svarbi“


Zuokas tvirtino „Novaya gazeta – Baltija“, kad svarbų vaidmenį atliko ŪBIG bankrotas (dukterinė „Ūkio banko“ įmonė), prieš tai įvykęs konkursas tapo neaktualus, nes valstybės paskirtas bankroto administratorius neturėjo jokio noro tęsti „Ūkio banko“ veiklą. Varanavičius mano, jog tą patį projektą galėjo vystyti ir „Šiaulių bankas“: „Tai nuo žmonių priklauso. Tikrai ne nuo tos „Ūkio banko“ bankroto situacijos. O savivaldybės konkursas statyti naująjį stadioną vietoj senojo oficialiai buvo likviduotas 2014 m. gegužės 30–tąją.

Miesto valdžia teigia, jog visi sprendimai, susiję su „Žalgirio“ stadionu, buvo priimti ankstesnių valdžių, mąstyti reikėjo tuomet, kai jas rinkom. Apie tai „Novaya gazeta – Baltija“ kalbėjo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, jog naujojo stadiono idėją senojo „Žalgirio“ vietoje galutinai laidoti visgi per anksti:

„Pagal bendrąjį planą buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje numatytas visuomeninės paskirties objektas. Teorinė galimybė reikalauti, kad ten būtų pastatytas stadionas, išlieka. Tačiau čia daugiau priklauso nuo privataus investuotojo. Savivaldybė yra apsisprendusi toliau vystyti Nacionalinio stadiono Šeškinėje projektą“, – „Novaya gazeta – Baltija“ teigė meras. Kalba iš naujo sukasi apie daugiafunkcinio IV UEFA kategorijos stadiono statybą.

Reziumuojant, dabartinei miesto valdžiai „Žalgirio“ stadionas – nereikalingas. Savivaldybė kartu su vyriausybe ketina atnaujinti nacionalinio stadiono ant Šeškinės ozo statybą, siekdamos pritraukti stambius europinius fondus.

Šeškinės stadiono statybos „konkursas“ prasidėjo daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus ir pratęstas iš naujo, anot einamojo konkurso teisininkės  Dovilės Burgienės, iki šių metų gruodžio 8 dienos. Tuo tarpu verslas „patyliukais“ ir pusiau legaliai įsisavina visuomeninės paskirties „Žalgirio“ stadiono teritoriją biurams ir butams statyti.


Pilnas straipsnis prieinamas žurnale „Novaja gazeta – Baltija“, 2016 10 19, http://novayagazeta.ee/articles/10455/

Iliustracijoje: „Žalgirio“ stadionas, pbb.lt tinkaraščio nuotr.

Print Friendly

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *