16/09/2016

Apie Kalvarijų gatvės platinimą, medžių kirtimą, triukšmą ir eismo planavimą Vilniuje: pokalbis su dviratininkų bendrijos pirmininku Eduardu Kriščiūnu

by Locomotive.press

Šių metų rugpjūčio 24 dienos ryte ties Kalvarijų ir Apkasų gatvių susikirtimu pradėti kirsti pirmieji iš 37 kirtimui pažymėtų medžių. Šiuo metu ši visiškai sveikų liepų alėja jau yra iškirsta tam, jog būtų įrengtas patogesnis įvažiavimas į AB „Vilniaus Sigma“ bei „Baldų rojus“ teritoriją.

„Platinsime vieną gatvės pusę, vietoj vienos juostos, bus dvi. Dėl to dabar ardomas šaligatvis, perkeliami elektros kabeliai, buvo iškirsta dalis medžių. Kita gatvės pusė bus platinama kitais metais. Ties Treinio gatve taip pat rekonstrukcijos — sankryža bus reguliuojama šviesoforu“, internetiniam puslapiui „Kalba Žirmūnai“ sakė darbų vadovas Aleksandras Michailovas.

Medžių kirtimas – ne vienintelė šio projekto yda. Jame taip pat nėra numatyta įrengti dviračių tako, nukentės pėstiesiems skirta infrastruktūra. Taip pat „projektas padidins oro ir akustinę taršą – nors jau pagal dabartinius duomenis normos jau viršijamos. Eismo stautų rengėjai nemodeliavo. Projekte – aibė grubių pažeidimų. Jis neatitinka ir darnaus judumo principų – o juk savivaldybės 2020 turės pateikti ataskaitas skirtas taršos sumažinimui.“, projektą kritikavo rugsėjo 7 d. visuomenininkų susitikime su projektuotojais dalyvavusi miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Apie tai, kaip šis Kalvarijų gatvės platinimo projektas paveiks eismą šioje vietoje, kitus gatvių rekonstrukcijos projektus Vilniuje bei kokį poveikį jie daro oro užterštumui bei triukšmui kalbėjomės su Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininku Eduardu Kriščiūnu.

Interviu rengė: Gintarė Matulaitytė
Video medžiagą montavo: Jonas Vaitiekūnas

[Pokalbio nuorašas redaguotas]

Šiuo metu Kalvarijų gatvėje ruošiamasi kirsi medžius dėl gatvės platinimo. Papasakokite daugiau apie šį projektą ir kokias problemas tokiu būdu bandoma spręsti.

Projektas yra tipiškas – verslininkams parduodamas kairysis posūkis. Tokių projektų Vilniuje yra labai daug ir tokiu būdu sugadinta yra jau ne viena gatvė. Bent šiemet aš matau jau trečią projektą, kuris yra ruošiamas savivaldybės užsakymu, nes pavyzdžiui „Rimi“ paprašo, kad jiems padarytų dar vieną posūkį į jų parduotuvę, paprašo „Ogmios centras“, paprašo „Sigma“. Šis konkretus projektas yra padarytas „Sigmos“ prašymu. Užsakytas jis yra berods 2014 m., pabaigtas rengti 2015 m. Jame lyg ir yra visos dalys kurios turėtų šnekėti apie aplinkosaugą, bet problema yra ta, kad niekas tų dalių nevertina. Pavyzdžiui, triukšmas toje teritorijoje jau dabar yra viršijamas, tarša, tikėtina, irgi yra viršijama. Šitame projekte kažkodėl nebuvo skaičiuojama, kokia bus tarša po papildomo šviesaforo atsiradimo Kalvarijų gatvėje, bet paskaičiuota, kokia tarša bus šoninėse gatvelėse – Lukšio ir Treinio. Apkasų gatvėje, į kurią irgi bus daromas posūkis nėra apskaičiuota nei tarša, nei triukšmas. Projekto rengimo metu galioję teisės aktai numatė, jog šie [parametrai] turi būti modeliuojami, t.y. modeliuojama eismo situacijabei matuojama oro tarša, triukšmo tarša. Tuo tarpu projekte nė vienas iš tų parametrų neapskaičiuotas, nes užsakyme tėra parašyta – išplatinti gatvę ir įrengti kairįjį posūkį. Viskas – užsakyme daugiau nėra nieko. Į tą „Sigmos“ teritoriją kuo puikiausiai gali būti patenkama iš lygiagrečios gatvės, t.y. iš Rinktinės, o taip pat ir Apkasų gatvės. Įdomu tai, kad „Sigma“ norėjo įrengti dar vieną kairįjį posūkį ties netoliese esančiomis viešojo transporto stotelėmis, berods Tauragnų, tačiau to projektuotojas neleido, nes šis posūkis būtų vos 100 m už dar vieno posūkio į „Lidl‘ą“. Tarp kitko šis posūkis taip pat yra nelegalus, nes C kategorijos gatvė yra skirta susisiekimui tarp gretimų rajonų, o įrengus tiek šviesaforų ir papildomų sankryžų su kairiaisiais posūkiais gatvė tampa skirta ne eismui, o laukimui. [Šviesoforas tam ir skirtas, kad padalintų laiką, tačiau jei automobilių yra per daug, jokia koordinacija nesuveiks. Kažkur vis tiek bus kamštis. Tai va tokia yra problema.] Kitas dalykas, 2014 m. buvo patvirtintas dviračių takų Vilniaus mieste specialusis planas ir jame parašyta, kad prie kiekvienos naujai rekonstruojamos ir įrengiamos gatvės turi atsirasti galimybė saugiai važiuoti dviračiu. Šitame projekte iš viso nėra kalbama apie susisiekimą dviračiais. Yra platinama gatvė, yra kertami medžiai nežinia kam, nes srautų kaip žinia nėra, tai kam jie kertami mes nesuprasime. Į susitikimą, kuris vyko savivaldybėje, deja, neatėjo nei užsakovas, nei žmonės, kurie rengė projektą, nei žmonės, kurie užsakė projektą, o atėjo tikrai vykdytojai; projektą pristatinėjo poskyrio vedėjas Gintautas Niaura, kuris yra atsakingas už remonto darbus Vilniaus gatvėse. Tai yra statybininkas, žmogus, kuris niekaip nesusijęs su miesto planavimu . Kitas susitikime dalyvavęs asmuo buvo Eduardas Garbovskis, poskyrio vedėjas atsakingas už šviesoforus. Jisai pažadėjo, kad šviesoforas bus sukoordinuotas. Kaip jisai paveiks viešąjį transportą, kitą transportą,kiek bus sugaišinama pėsčiųjų laiko nebuvo žinoma, nes niekas nebuvo modeliuota. Visa tai iš esmės yra įstatymo pažeidimai. Aš tikiuosi, kad žmogus, kuris parodė iniciatyvą, kreipsis į prokuratūrą ir pažiūrėsim kas bus toliau. Šitas projektas šiaip jau nėra pats baisiausias, nes jame bent jau kažkas bandyta modeliuoti. Yra projektų, kur niekas absoliučiai nemodeliuota, pasakyta, kad mes gatvę čia išplatinsime ir bus žymiai geriau – viskas. Su tokiu motyvu, kad „bus patogiau“, su šia vėliava yra važiuojama tolyn. Nepagalvojama apie tai, kad bus patogiau tiems 50 lankytojų „Rimi“ prekybos centro, tačiau 1000 vairuotojų, kurie turėtų važiuoti pro šalį turės sustoti toje vietoje – tai niekam nerūpi ir aš puikiai žinau kuo tai baigiasi. Iš žmonių, kurie daugiau nei aš važinėja automobiliu mieste žinau, kad jie jau dabar dažnai važiuoja per gyventojų kiemus, o ne pagrindinėmis magistralinėmis gatvėmis. Važiuodami per kiemus, akivaizdu, kuria problemas tų namų gyventojams, kurie bijo išleisti į gatvę vaikus, nes per kiemą tranzitu važiuoja automobiliai, kurie bando sutaupyti laiko. Tai yra iš esmės nusikaltimas – toks eismo organizavimas, kuris yra vykdomas, nes tai yra prieš visus įstatymus ir prieš visus judumo planus, kuriuos savivaldybė rengia. Daugiau nėra ką čia pridurti. Vieni neva tai rengia planus, leidžia pinigus, kiti mielai leidžia pinigus tam, kad įrengti visiškai nereikalingą šviesaforą, tiksliau ne tai kad nereikalingą, bet kenksmingą šviesaforą, prie kurio įrengimo, pasirodo, investuotojas, t.y. „Sigma“ prisidėjo 113 tūkst. eurų, o savivaldybė vien tik tam, kad parengti projektą prisidės dar 450 tūkst. eurų. Tai galų gale tas projektas kainuoja virš pusės milijono eurų, o tuo tarpu sakoma, kad, pavyzdžiui, krūmų pasodinti prie gatvės nėra pinigų; tam per metus yra skiriama apie 20 tūkst. eurų. Bėda yra ta, kad mes nematome konteksto – t.y. 20 tūkst. eurų krūmams ir 600 tūkst. eurų vieno šviesaforo įrengimui, kuris paskui padarys žalos sukeldamas taršą, eismo spūstis, be to, turės būti pakeisti viešojo transporto tvarkaraščiai. Matosi, kad niekas net nežada skaičiuoti šitų sumų.

Dažnai girdime apie rekonstrukcijos projektus, kuriuos lydi ir medžių kirtimas. Kodėl medžiai taip „trukdo“, ar neįmanoma jų integruoti į projektus?

Kai platini gatvę ir ją platini nebe pirmą kartą, tai tie medžiai, kurie buvo apsauginėje zonoje atsiduria eismo juostose. Natūralu, kad nebegalima jų išsaugoti. Medis vidury gatvės atrodo nenormalu, tuo tarpu vidury dviračių tako jį galima išsaugoti. Bent jau taip mano savivaldybė. Bet kita bėda yra tai, kad visai neseniai išėjęs ministro įsakymas šiek tiek pakeitė buvusią tvarką ir leidžia atsodinti medžius senų medžių vietoje, tačiau tai kažkodėl nėra komunikuojama. Visgi šis įstatymas neleidžia sodinti medžių palei gatvės „raudonąsias linijas“, kur yra nuvestos komunikacijos, sakoma, jog turi būti išlaikyti atstumai ir taip toliau. Pagrindinė šio įsakymo problema yra ta, kad jis draudžia sodinti medžius prie gatvės nepriklausomai nuo visų kompensavimo būdų.1 Juk medį galima pasodinti nebūtinai su laisvomis šaknimis, galima pasodinti tam tikrą medžio rūšį, kurio šaknys eina gilyn, nesiplečia į šonus arba pasodinti jį į kapsulę. Vietoj to, kad paliktų tą spendimą priimti arboristams, kurie galėtų garantuoti, kad galima tą medį sodinti, jeigu bus imtasi tinkamų apsaugos priemonių, šiuo įstatymu yra tiesiog draudžiama sodinti bet kokius medžius. Taigi šio įsakymu savivaldybėje tie patys žmonės, kurie taiso šaligatvius mojuoja ir sako, kad mes nieko negalime sodinti, nes brangu. Jie bando prisidengti tuo, kad medžių sodinti neleidžia įsakymas ir vietoj to, kad tą įsakymą pakeisti (yra būdų kaip pasodinti medžius civilizuotai), jie sako, kad mes negalime Iš tiesų manau, kad tikroji priežastis yra ta, kad nėra skiriama lėšų ir gėdijamasi pasakyti, jog taip yra. Nors ir geri žmonės, bet jie nesupranta, kad jie gali kažką keisti.

Kai iškirsti medžiai atsodinami, ar jie atsodinami atitinkamos vertės ir rūšies?

Aš nesu medžių specialistas ir negaliu pasakyti ar rūšis atitinka, bet kai buvo daug kartų prašoma sodinti pušis, buvo visada atsakoma, kad pušų sodinti mieste negalima, nes jos neprigyja. Aš nežinau motyvo, kodėl yra manoma, kad pušys mieste neprigyja, nes tikrai žinau, kad pušys auga mieste. Gal prie pat gatvės ir negali augti, bet žinau vietų, pavyzdžiui Minties g., kur jos auga jau daug metų ir tikrai atrodo gražiai žiemą vasarą. Klaipėdoje irgi kiek žinau yra judėjimas už pušų sodinimą. Nežinau tikrų motyvų, kodėl tos pušys netinka žmonėms iš savivaldybės, bet jos yra kol kas nesodinamos. Galbūt motyvas yra tai, kad kelios pušys iš pasodintų gali neprigyti, o jos yra brangios, tai gailint pinigų geriau sodinama kas tikrai prigis.

Kokia eismo situacija Vilniuje apskritai? Ar yra imamasi priemonių oro taršai mažinti, apie kurią nuolat šnekama? Kokie šiuo metu priimami sprendimai dėl eismo reguliavimo?

Yra visiškai, absoliučiai į tai nereaguojama. Vilniuje jau trečius metus iš eilės yra viršijama kietųjų dalelių tarša. Kietųjų dalelių tarša iš esmės reiškia tai, kad jūsų visų gyvenimas trumpėja mėnesiais. Iš esmės tai reiškia, kad jūs negalite intensyviai kvėpuoti, nes kenkiate savo sveikatai. Ta stotelė, kuri matuoja transporto taršą yra būtent Žirmūnuose, palei Kreivių gatvę. Kareivių gatvėje yra ruošiamasi statyti dar vieną šviesaforą, Kalvarijų gatvėje – dar vieną šviesaforą. Tai, kad stotelė [matuojanti taršą – red. past.] stovi Žirmūnuose nereiškia, jog tik ten yra tarša. Tos keturios stotelės, kurios yra Vilniuje, matuoja skirtingus parametrus ir jų vieta yra pasirinkta tipiška, t.y. Vingio parke yra stotelė, kuri matuoja foninę taršą, esanti Senamiestyje matuoja taršą pėsčiųjų zonose, o ta nelemtoji Žirmūnų stotelė, kuri matuoja kietųjų dalelių koncentraciją, nuolat rodo, kad ji viršijama, net vasarą!2 Paskutiniai viršijimai, atsimenu, buvo liepos mėn. pabaigoje, kas skamba iš vis neįtikėtinai – atrodo visi atostogauja, bet tarša yra. Ta stotelė rodo indikaciją visam Vilniaus miestui, tad imamas duomenų vidurkis. Aš neabejoju, kad ten kur jinai stovi nėra didžiausia tarša, nes tai nėra duobė, duobė Vilniuje yra kitose vietose. Kareivių gatvė yra ant kalno, o miesto centre niekas transporto taršos net nematuoja (ji ten tikrai dar didesnė). Senamiestyje esančioje stotelėje matuojama ne transporto sukeliama tarša. Jei vėl grįštume prie projekto, ten nepasakyta atsižvelgti į taršą priimant techninį projektą, nėra sudedamųjų dalių apie taršos minimizavimą. Matyt ta stotelė stovi ten tam, kad aplinkosaugininkai galėtų galva palinguoti, kaip blogai ir pasakyti, kad kažką reikia daryti.

Kokie kiti gatvių rekonstrukcijos projektai yra vykdomi šiuo metu?

Mes kaip dviratininai kreipėmės į savivaldybę prašydami pateikti, kas yra projektuojama – nieko negauname. Gauname tik informaciją apie tai, kas yra privaloma, t.y. projektiniai pasiūlymai. Jau sakiau, konkrečiai aš mačiau bent tris projektus, kurie visi yra baisesni, nei šitas minimas Kalvarijų g. T.y. kairysis posūkis į „Rimi“ iš Kareivių gatvės, taip pat „Ogmios centras“ prašo paplatinti gatvę, padaryti keturias eismo juostas be šviesaforo (neįsivaizduoju kaip bus išsukama iš Lakūnų gatvės). Viešuose svarstymuose gyventojų, aišku, nebūna. Būnam dviratininkai dvieseir į visas mūsų pastabas dėl pažeidimų ir įstatymų nesilaikymo, dėl gadinamos eismo situacijos jūs gadinate eismui situaciją – į viską atsakoma, kad mes žinome geriau ir mums neaiškinkit. Ir tai yra vadinama motyvuotais atsakymais gyventojams. Jie sako, jog neįmanoma bendrojo plano iš karto įgyvendinti, jog mes palaipsniui einame link to. Visgi yra daroma priešingai negu bendrąjame plane numatyta, [Kalvarijų – red. past.] gatvė yra aukštos kategorijos, reiškia turi būti kuo mažiau stabdymo, o jūs darote dar vieną sankryžą. Gyventi tai kažkaip reikia mieste – įsivaizduokite ir toks yra atsakymas.

Kodėl gyentojai nedalyvauja šiuose pristatymuose? Ar jie būna nepakankamai išviešinti?

Aš manau, kad taip, jie tikrai būna nepakankamai išviešinti, savivaldybė nepakankamai viešina. Projektas paskelbiamas likus savaitei iki svarstymo, būna ir anksčiau paskelbiamas, bet paskelbiamas krūvoj tarp kitų projektų, kur kažkas statosi sodo namuką. Dėl to reikia sėdėti ir atrinkinėti, kuris projektas yra svarbus visuomenei, o kuris yra tik kaimyninio sklypo reikalas. Bet kita vertus, net jeigu išviešini – kas nori skaityti įstatymus, kad suprasti, kas yra daroma? Transportas yra gana sudėtinga sistema, kurią daugelis vertina iš [vieno – red. past.] vairuotojo pozicijos: va, čia žiūrėk, padarysim taip, pravažiuosim. Bet jeigu pabandai dauginti iš tūkstančio, tai supranti, kad niekas nepravažiuos, nes tai neįmanoma. Žmogui tai yra sunkiai suprantama, bet baisiausia dalis yra ta, kad žmonės yra tiek nusivylę, kad jie nebenori eiti į tą svarstymą. Nes mes dalyvaujame tuose svarstymuose ir matome, kad sugaišome savo laiką analizuodami projektą, siūlydami kažką ir į viską yra pasakyta – mums nusispjauti, mes darysime, kaipsuplanavome.

Ar įstatymai gina gyventojų interesą?

Įstatymuose viskas suformuluota taip, kad gyventojų interesas turėtų būti ginamas. Pavyzdžiui, yra Triukšmo valdymo įstatymas, kuris reikalauja rengiant bet kokį projektą numatyti, ar nereikės mažinti triukšmo poveikio. Žinant, kad Vilniaus mieste 120 tūkst. gyventojų kenčia nuo triukšmo, bet kuri gatvės rekonstrukcija reikalauja triukšmo poveikio vertinimo. Ir paprasčiausia priemonė jam mažinti, kurią net šaligatvių klojėjas gali žinoti, yra panaudoti „tylų“ asfaltą. Tai yra porėtas asfaltas, kurio tarnavimo laikas yra trumpesnis, bet jis yra gerokai mažiau skleidžiantis, atspinduliuojantis triukšmą. Jis tą triukšmą sugeria savyje. Net tokios priemonės nėra taikomos. Tarkim Antakalnio gatvė buvo visa perpilta, ant senų šulinių suklotas asfaltas, bordiūrai pakeisti (velniai žino kam tai buvo reikalinga, kainavo daugiau negu asfalto supylimas), o asfaltas parinktas kaip visada – kuris pigiausias.

Žinome jog šiuo metu yra rengiamas Vilniaus miesto savivaldybės darnaus judumo planas. Ar jį priėmus galima tikėtis teigiamų pokyčių?

Pagal tai kaip yra reaguojama į privalomus dokumentus, t.y. bendrojo plano vykdymą, specialiojo plano vykdymą, įstatymų, tarkim to paties Triukšmo valdymo įstatymo vykdymą, akivaizdu, kad į juos visiškai nereaguojama ir nekreipiamas dėmesys, tad jeigu bus parengtas dar vienas planas, tikrai vien dėl jo niekas nepasikeis. Gera naujiena nebent ta, kad kažkiek diskusijos bus sukeltos apie tai, kas yra tas darnus judumas ir kaip galima jo pasiekti. Bet kai matai, kad Vilniaus miesto Darnaus judumo plano komiteto vedėjas sako, jog įrengsime daugiau automobilių stovėjimo vietų miegamuosiuose rajonuose, tai supranti, kad tikslas kolkas yra akivaizdžiai nepasiektas. Tas žmogus nesupranta, kad įrengus vieną vietą miegamuosiuose rajonuose bus garantuotai atimta vieša erdvė, vardan tų 30 proc. gyventojų, kurie intensyviaivažinėja automobiliais. Be to jis nesupranta, kad įrengus vieną vietą automobiliui, reikia įrengti dar dvi vietas, nes jis norės automobilį laikyti ne tik prie namų, bet ir mieste turbūt ir jis į tą miestą norės atvažiuoti, ir tada jis padarys dar didesnį kamštį, ir kiek tada mes gatves platinsim? Gal reikės dar ir Senamiestį griauti, kad automobiliai tilptų ir nebūtų kamščio? Tai yra kelias vedantis niekur. Turbūt nėra pasaulyje miesto, kuris būtų problemas išsprendęs didandamas patrauklumą naudotis asmeniniu automobiliu tankiame mieste.

Kokios sąlygos yra sukurtos dviratininkams šiuo metu?

Čia taip sakant juokas pro ašaras. Situacija yra tokia, kad šiais metais „atsakingame biudžete“, kuris buvo pristatytas Vilniaus miesto savivaldybės, yra skirta 20 tūkst. eurų dviračių takų plėtrai. Specialiąjame plane buvo pasakyta, kad kasmet turi būti skiriami 5 mln. eurų, o matome, kad yra skiriama 20 tūkst. – tai turbūt tokia ir situacija įvertinus proporcijas. Beje, nežinantiems norėčiau pasakuti, kad viešąjam transportui dotuoti ir gatvių plėtrai bei priežiūrai per metus yra išleidžiama maždaug 120 mln. eurų. T.y. trečdalis Vilniaus nuosavo biudžeto. Reikia paminėti, kas yra „nuosavas“, nes dažnai yra sakoma, kad Vilniaus biudžetas yra netoli milijardo. Tai nėra tiesa, nes labai didelė dalis biudžeto yra perskirstoma valstybės funkcijoms atlikti, t.y. mokytojų atlyginimams sumokėti, aplinkosauginimas projektams įgyvendinti, visokiems socialiniams reikalams, o pats „nuosavas“ Vilniaus biudžetas, kurį jisai surenka iš esmės yra, deja, turbūt tiktai apie 300 tūkst. eurų. Gal net tiek nėra.

Yra įkurta dviratininkų bendrija, kokia veikla ji užsiima?

Bendrijos veikla prasidėjo turbūt 1997 ar 1994 [1996 m. – red. past.], nebepamenu. Iš pradžių ji organizavo žygius dviračiais, paskui žmonės užaugo, į žygius dviračiais važinėti pasirinko turizmo agentūras, o dabar likę žmonės stengiasi, kad dviratis būtų naudojamas ir mieste. Tai yra viena iš funkcijų ir tai dabar pagrindinė [bendrijos – red. past.] funkcija, bent jau aš ją taip suvokiu, nes rekreaciniais takais pakankamai rūpinamasi, visokie regioniniai parkai bent jau bukletus leidžia, miško keliukais tikrai visada galima važiuoti, o štai suvokimo, kad mieste galima naudotis dviračiu vis dar deja nėra.Net ir iš tokių pozityvių žmonių, kurie jauni ir sakosi vasarą važiuojantys dviračiu į darbą, bet žiemą – ne. O kaip jeigu lietus? Nei žiemą, nei rudenį jokių problemų nebūna, jeigu yra tinkama infrastruktūra, t.y. jeigu tu neturi grūstis kartu su automobiliais tam pačiam kelyje per balas, kai tave taško, tai nėra didelės problemos, nes nelyja kiaurą dieną. Jeigu apsirengi striukę ir kepurę turi, tai iš esmės gali ir važiuoti, jeigu nebaisi liūtis.

Tarp jaunų žmonių dabar labai populiaru važinėti dviračiais. Ar jie jungiasi prie bendrijos, ar dalyvauja jos veikloje?

Aš nesu tikras, ar tarp jaunų žmonių yra labai populiaru dviračiu važinėti. Tai panašiau į mitą, nes skaičiai to niekaip nepatvirtina. Aš prisimenu, kad mano jaunystėje buvo populiariau važinėti dviračiais tarp jaunų žmonių. O prie bendrijos ne, jauni žmonės nesijungia, jungiasi žmonės apie 30 m. amžiaus, kurie supranta, kad vien tiktai smagios šypsenėlės ir susitikimai iš esmės nieko nekeičia. Mes nepalaikome „Kritinės masės“ tokios, kokia ji yra, nes ji nesprendžia absoliučiai jokios problemos. Aš pats anksčiau važiuodavau toje „Kritinėje masėje“, bet kai atvažiavo Vilniaus meras Zuokas į „Kritinę masę“ kartu su visais pasivažinėti, aš supratau, kad tai yra tiesiog pasityčiojimas iš idėjos. Nes „Kritinė masė“ ir yra tam, kad parodyti, kad mūsų yra daug ir kad mums reikia šio bei to ir kai atvažiuoja miesto meras ir šypsosi, fotografuojasi, bet nieko nedaro, nė cento neduoda miesto pinigų, tai supranti, kad tikslas akivaizdžiai yra ne taip iškomunikuotas.

Tai šiuo metu asociacija dalyvauja teisiniuose procesuose?

Bandome dalyvauti įstatymų keitime. Tarkim, Statybos techninis reglamentas, reguliuojantis gatvių tvarkymą, yra pakeistas mūsų dėka. Mums iniciavus jo keitimą jis tapo šiek tiek palankesnis dviratininkams. A anksčiau buvo reikalaujama, kad dviračio tako plotis būtų 1,2 metro, o bortelis ne daugiau negu 2 cm aukščio – ir viskas apie tai, kaip reikia įrenginėti infrastruktūrą dviračiams. Dabar jau yra numatoma, kad ir srautai kažkaip turi būti skaičiuojami ir plotis šiek tiek adekvatesnis negu 1,2 m, t.y. ten jau yra šiek tiek įrašyta principų, aišku gaila, kad lietuviški įstatymai yra… kažkokios lentelės, kur skaičiai nukrenta tarsi iš dangaus be jokio paaiškinimo, kodėl taip reikėtų daryti. Kadangi kaip suprantu mūsų projektuotojai negauna jokio išsilavinimo šiuo atžvilgiu, t.y. universitetuose jų neruošia kaip reikia įrenginėti dviračių infrastruktūrą ir kodėl reikia įrenginėti ją ir kokių principų turi būti laikomasi, tai įstatyme parašius lentelę, ja yra bukai vadovaujamasi. Pavyzdžiui, dviračių takas pagal normatyvą turi būti numatytas, bet netelpa, na tai nebus. Viskas. O kad galima kažkokį kitą sprendimą sugalvoti, pavyzdžiui, kad be dviračio tako sureguliuoti nukreipus, pavyzdžiui, tranzitinį eismą į kitą vietą ir tada galės dviratininkai važiuoti su srautu visai saugiai net nėra svarstoma. Tiesiog negalima ir viskas, netilpo.

Kaip šituo atžvilgiu sekasi kitose aplinkinėse, kaimynėse šalyse?

Buvau šią vasarą Estijoje ir Latvijoje. Tai Estija mane iš tikrųjų reikėtų sakyti sunervino, nes važiuoji ir matai, kad ten yra kažkas daroma ir tai daroma masiškai, palei visus miestus kažkas tai vyksta. Nesakyčiau, kad darbai vykdomi tobulai, bet matosi, kad pinigų tam reikalui yra skiriama, t.y. kad dviračių takai nuo miestelio iki miestelio palei kelius yra. Lietuvoje, deja, Kelių direkcija, kuri šiaip yra labai geranoriška dviratininkams, tegali įrengti tiktai 15 km dviračių takų palei valstybinius kelius. Ir  įrenginėjami jie ne tarp miestelių, o prie sankryžų, t.y. 100 m iki sankryžos ir 100 m už sankryžos, kad sankryžoje dviratininkai nelystų kartu su visais, kad ten nebūtų eismo įvykių. O kad įrengtų susisiekimą tarp miestelių, to, deja, bet nėra.

Iliustracijoje: 2016 rugpjūčio 24 dienos ryte Kalvarijų g. pradėti medžių kirtimai, Laimutės Strolytės nuotrauka.

Kiti straipsniai apie Kalvarijų g. platinimą ir naujo šviesoforo įrengimą:

Kalvarijų gatvėje — naujas šviesoforas, Kalbazirmunai.lt
Vilnietė stebisi: sostinėje leista iškirsti 37 medžius, Delfi.lt, 2016 08 26

Print Friendly
  1. Aktualus medžių sodinimo taisyklių pakeitimas priimtas Aplinkos ministro įsakymu 2016m. rugpjūčio 24 d.: 6. Sodinant gatvės želdinius vietoje anksčiau augusių, *nebūtina laikytis atstumų, nurodytų 5.1–5.6 papunkčiuose*, jei tai nekelia pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir statiniams ar sodinama pritaikius technologijas, apsaugančias statinius nuo augalo šaknų. Šaltinis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/2c7894b069f611e69d8fa40f56962063
  2. Daugiau apie taršą Vilniuje matuojančias stoteles galima rasti čia: http://riedu.lt/Oro_tarsa.pdf

1 thought on “Apie Kalvarijų gatvės platinimą, medžių kirtimą, triukšmą ir eismo planavimą Vilniuje: pokalbis su dviratininkų bendrijos pirmininku Eduardu Kriščiūnu”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *