25/07/2016

Dėl nedarnių statybų kreipėsi į prokuratūrą: M. K. Čiurlionio gatvės gyventojos pasakojimas

by Dovilė Krupickaitė

Visu greičiu vyksta gyvenamojo ir biurų pastato statybos Vilniaus centre – M. K. Čiurlionio 3. Tikriausia besidomintiems miesto planavimu bei girdėjusiems apie šiuo metu senamiestyje ir jo apsaugos zonoje vykdomas statybas tai nebus staigmena, kaip ir tai, jog šioje vietoje kylančio pastato projektas neatitinka teisės aktų.

Statybos vykdomos pagal leidimą, kuris turėjo būti panaikintas

Aukštingumo bei užstatymo tankio pažeidimai nekilnojamo turto vystytojų tarpe jau seniai yra tapę klasika. Šis atvejis – ne išimtis. Įdomu tai, kad dar 2008 m. Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija buvo aiškiai konstatavusi, jog gyvenamojo namo projekte numatomi 9 aukštai pažeidžia detaliojo plano reglamentuose nustatytą 7 aukštų limitą.  Šiuo pagrindu Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija surinktą medžiagą perdavė Vilniaus apskrities teisės departamentui ir įgaliojo jį imtis veiksmų “dėl statybos leidimo panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka” (dokumentas pasirašytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus Aurelijaus Kuisio, kuris šias pareigas užima iki šiol. Dokumentą parengė Kęstutis Kambras.).

Deja, dėl mums nežinomų priežasčių leidimas panaikintas nebuvo, nors statybos tuo metu ir sustojo. Po kelių mėnesių įsisiautėjusi pasaulinė ekonomikos krizė lėmė tai, kad statybas pradėjusi įmonė  bankrutavo. Praėjus aštuoneriems metams, šių metų pradžioje keistu būdu statybų darbai buvo atnaujinti. Naujieji sklypo ir nebaigtų statyti pastatų savininkai UAB „YIT Kausta būstas“ ėmėsi statybas tęsti atnaujinusi tą patį statybos leidimą. Deja, ėmęsi statybų, naujieji vystytojai nepamatė poreikio atnaujinti ne tik leidimą, bet ir paties pastato projektą bei pritaikyti jį pagal šiuolaikinius urbanistikos standartus.

Tai visgi būtų buvę reikalinga, kadangi per laiką, kuomet statybos buvo sustojusios, pasikeitė ir Vilniaus miesto bendrasis planas. Tai dokumentas, pagal kurį nustatomi teritorijos užstatymo reglamentai, visų pirma reikalavimai užstatymo intensyvumui. Tiesa, pagal naująjį bendrąjį planą  šiame sklype leistas užstatymo intensyvumas (visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu) šiek tiek padidėjo nuo 2,5 iki 3, tačiau atsirado nauji reikalavimai, kad viešojo naudojimo želdynai sklype sudarytų >8 proc., socialinės paskirties teritorijos >10 proc.. Deja, naujo bendrojo plano nuostatai galioja nuo jo priėmimo datos išduodamiems statybų leidimams. Kadangi šiuo atveju naujas leidimas nebuvo išduotas, o pratęstas senasis, jam nauji nuostatai nebuvo privalomi.

Užbėgdama už akių norėčiau pasakyti, kad nei aš, nei kiti bendruomenės nariai tikrai nesame nusiteikę prieš statybas šioje vietoje. Priešingai, džiaugėmės, kad galų gale bus sutvarkyta aplinka ir nebeliks bene aštuonerius metus žiojėjusios statybų duobės. Visgi manome, kad ši vieta verta kokybiško pastato, kuris neužgoš aplinkos ir nepažeis teisėtų aplinkinių namų gyventojų interesų.

Maksimizuoja pelną žaliosios erdvės ir aplinkinių namų gyventojų sveikatos sąskaita

Tad kokie esminiai pažeidimai buvo padaryti šiuo atveju?

Visų pirma, kaip jau minėta, pažeidžiamas reikalavimas pastato aukštingumui, taip padidinant „naudingą“ plotą . Prie viršijamo viso pastato aukštingumo gerokai prisideda tai, kad du iš 7 pastato aukštų yra beveik dvigubai aukštesni, nei kiti. Vadinamos „antresolės“ plotas taip pat viršijamas, nors ji turėtų užimti ne daugiau, kaip pusę aukšto.

Antra, tai užstatymo intensyvumas. Sklypo ploto bei viso pastato patalpų ploto santykis pagal galiojusius ir galiojančius dokumentus čia neturėtų viršyti 3, tuo tarpu išduotame leidime jis daugiau negu du kartus didesnis – 6,3! Taigi, pastatas užima absoliučiai visą sklypo plotą ir dar iškyla gerokai virš aplinkinių pastatų. Žinoma, nebeliko jokios kalbos apie pastato gyventojams skirtos žaliosios erdvės sukūrimą. Matyt investuotojas tikisi, kad net 50(!) butų gyventojų poreikius patenkins vien aplink esančios viešosios žaliosios erdvės. Pagal dabartinius reikalavimus miesto centro teritorijosviešojo naudojimo želdynai turėtų sudaryti daugiau nei 8 proc., o joje esančiose socialinės paskirties teritorijose (žaidimų aikštelėse ir pan.) – daugiau nei 10 proc. sklypo. Tam, kad projektas formaliai patenkintų šį reikalavimą, vystytojas nutarė vaikų žaidimo aikštelę įrengti ant pastato stogo. Sunku spręsti, ar namo gyventojų vaikai įvertins tokį vystytojų sprendimą, visgi akivaizdu, kad aplinkinių gyventojų poreikių tokia uždara (ir faktiškai neprieinama) erdvė tikrai nepatenkins ir viešosios žalios erdvės funkcijos tikrai neatliks.

Tikėtina, kad problemų sukels ir parkingo sprendimas. Jis bus įrengtas po žeme, tad į jį patekti automobiliai turės liftu. Tai ypač padidins automobilių srautą, kurie greičiausia dar sudarys ir kamščius belaukdami savo eilės į liftą, didės oro tarša siauroje intensyviai užstatytoje gatvėje. Lankytojų automobiliai tuo tarpu bus statomi šioje ar aplinkinėse ir taip užkimštose gatvėse. Kartu su žaliosios erdvės trūkumu, toks parkingo sprendimas (vienintelis įmanomas su tokiu užstatymo tankiu)  gerokai pablogins aplinkinių viešųjų erdvių kokybę. Kitaip tariant, verslo interesų naudai bus pasinaudota visų bendru turtu.

Kodėl gi toks svarbus naujai statomų pastatų aukštingumas? Dėl to, kad jis tiesiogiai paveiks aplinkiniuose pastatuose esančių butų apšviestumą, jau nekalbant apie tiesioginės saulės šviesos kiekį. Pastaruoju atveju naujasis pastatas užstoja kito pastato rytinėje pusėje esančius langus, taip užstodamas didžiąją dalį dienos šviesos. Pagal projekto derinimo metu galiojusį, ir dabar tebegaliojantį statybos techninį reglamentą, pastato aukštis negali būti didesnis nei atstumas iki kitų pastatų. Tai ypač aktualu, kuomet visi kaimyninio namo butų langai (tokių butų yra trys) išeina į besiribojančią su nauju pastatu gatvę.  Deja, vietoj 17 m. aukščio, leidžiamo pagal galiojusį ir galiojantį statybos techninį reglamentą, numatytas net 21 m. aukštis (pagal sklypo detalųjį planą, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas). Kas įvertins aplinkinių gyventojų sveikatos ir šilumos nuostolius? Deja, Vilniaus miesto savivaldybės poziciją ne gyventojų intereso naudai nusvėrė vystytojų „mastelis“ (kaip dar 2007 m. miesto savivaldybėje gyventojams buvo žodžiu atsakyta – interesų masteliai ne tie). Pagal šią logiką ir taip dideli masteliai tampa dar didesniais, su valdžios institucijų parama.

Priminsiu, kad tokie aukščiai ir tūriai auga griežtai reglamentuojamoje Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje, kurioje bet kokios statybos turi būti vykdomos itin atsargiai. Ši teritorija yra pripažinta nekilnojamąja kultūros paveldo vertybe, todėl joje galioja apribojimai, numatantys kraštovaizdžio erdvinio raiškumo apsaugą. Deja, Kultūros paveldo departamentas projektą suderino neatsižvelgdamas į tai, kad sklypo detalusis planas neatitinka bendrojo plano reikalavimų.

Be to, įdomu (ir sveikintina) tai, kad kitų sklypų savininkams esami užstatymo intensyvumo apribojimai galioja. Rajone yra ir daugiau neseniai iškilusių naujų pastatų, tačiau juos statant apribojimų buvo laikomasi. Akivaizdu, kad šiuo atveju buvo padaryta išimtis, kuria investuotojui buvo sudarytos galimybės maksimizuoti pelną.

Beliko kreiptis į prokuratūrą

Svarbu paminėti, kad gyventojai viešąjį interesą ginti pradėjo dar 2005 m., kuomet buvo patvirtintas tik detalusis planas, o pastato projektas dar tik buvo rengiamas. Tuo metu savivaldybės, o vėliau ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento valdininkai užsiėmė formaliu atsirašinėjimu, kurį Seimo kontrolierius įvertino kaip biurokratizmą. Jo pateiktame oficialiame atsakyme rašoma: “TPSVPD pareigūnų veikloje sprendžiant statybos adresu M. K. Čiurlionio g. 3, Vilniuje, valstybinės priežiūros klausimus buvo vilkinimo požymių” bei, jog “TPSVPD vyriausiasis specialistas Kęstutis Kambaras, nagrinėjęs pareiškėjų 2007-10-09 prašymą, 2007-11-13 raštu pateikė pareiškėjams nepagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) atsakymą”.

Tik po Seimo kontrolieriaus įsikišimo Valstybinė teritorijų planavimo statybos inspekcija ėmėsi konkrečių veiksmų, dėl kurių, kaip minėta, statybos sustojo. Deja, į visa tai neatsižvelgta atnaujinant statybos leidimą.  Šiais metais atnaujinus statybas aplinkinių namų gyventojai iš pradžių kreipėsi į miesto vyriausiąjį architektą M. Pakalnį bei į statytojus, ragindami ieškoti kompromiso. Bendruomenės iniciatyva buvo surengti keli susitikimai, taip pat raštu statytojų buvo prašoma bent kiek sumažinti pastato aukštį ir užstatymo intensyvumą. Gyventojai buvo priimami ir maloniai išklausomi, deja, jokių rezultatų susitikimai neatnešė, o į derybas UAB „YIT Kausta būstas“ nesileido. 1

Paprastai tikimasi, kad atsakingi už vienų ar kitų visuomenės interesų atstovavimą asmenys – valstybės tarnautojai – savo darbą atliks kompetentingai ir prižiūrės, kad visuomenės interesai nebūtų pažeisti, t. y. stebės ar vykdant vienokias ar kitokias veiklas yra laikomasi įstatymų reikalavimų. Teritorijų planavimas ir statybos yra viena iš daugybės žmonių interesus paliečiančių sričių. Šiuo atveju eilinį kartą (žinia, viešumoje tokių atvejų buvo aptarta aibė) teko įsitikinti, kad tiek savivaldybės, tiek valstybės institucijos labai paviršutiniškai atlieka savo darbą ir dažniausiai ne visuomenės ar konkretaus gyventojo, o trečiosios pusės – investuotojo – naudai.

Todėl beliko kreiptis į prokuratūrą tikintis, jog viešasis interesas bus apgintas.

Dovilė Krupickaitė yra M. K. Čiurlionio gatvės Vilniuje gyventoja, Lietuvos geografų draugijos narė.

Susidūrėte su panašia situacija savo aplinkoje? Susisiekite su Locomotive.press ir mes paviešinsime jūsų istoriją: info@locomotive.press

IMG_20160722_165046

IMG_20160722_165136

IMG_20160722_165214

IMG_20160722_165304

IMG_20160722_165506

IMG_20160722_165556

IMG_20160722_165605

IMG_6061 - Copy

 

IMG_6087

foto 029

foto 036

foto 039

foto 057

foto 062

IMG_6085

foto 085

foto 474

IMG_4831

IMG_4850

P1820594

P1820595

Print Friendly
  1. Bendrovės atstovų gyventojai prašė sumažinti pastato aukštingumą arba atitraukti kelis viršutinius aukštus suformuojant terasas, kad aplinkiniams pastatams tektų daugiau šviesos, nei pagal esamą projektą. Šiuos prašymus vystytojai atmetė motyvuodami tuo, kad tokie pakeitimai būtų suprantami kaip naujas projektas, kuriam reiktų naujo statybos leidimo. Vieno iš susitikimų metu, buvo pripažinta, jog pagal naują statybos leidimą toks pastato aukštis nebūtų įmanomas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *