31/05/2016

Siūlomos įstatymo pataisos suvaržytų akademinę laisvę, diskriminuotų mokslo tyrėjus ir keltų grėsmę Lietuvos kultūros paveldui

by Locomotive.press

Šį antradienį, gegužės 31 d., LR Seimas plenarinio posėdžio metu svarstys Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas, parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos bei kultūros ministrų.

Gegužės 30 d. Lietuvos dailės istorikų draugija (LDID) išplatino „Kreipimąsi dėl Lietuvos mokslo tyrėjus ir ištisas mokslo sritis, kryptis ir šakas diskriminuosiančių bei rimtų grėsmių Lietuvos kultūros paveldui kelsiančių siūlomųjų LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimų“. Kreipimasis adresuotas visiems Seimo nariams, Seimo frakcijoms bei komitetams ir Lietuvos Respublikos Prezidentei, taip pat informuotos Lietuvos mokslo taryba, Valstybinė kultūros paveldo komisija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

LDID teigia, kad Aplinkos ir Kultūros ministerijų parengtos įstatymo pataisomis siekiama iš esmės suvaržyti mokslo tyrėjų akademinę laisvę nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų srityje.

Įstatymo rengėjai siūlo, kad fundamentinius mokslinius tyrimus, atliekamus valstybės biudžeto lėšomis, galėtų vykdyti tik mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos, o mokslinių tyrimų įstaigos, mokslo tyrėjų susivienijimai ir pan. turėtų teisę atlikti tik taikomuosius mokslinius tyrimus.

Pagal šias pataisas mokslo tyrėjų – bakalaurų, magistrų, daktarų – diplomai nebesuteiktų teisės atlikti taikomuosius nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus, jeigu tyrėjas nebūtų gavęs Kultūros ministro išduodamo „nekilnojamojo kultūros paveldo (apsaugos) specialisto“ atestato ir išlaikęs Kultūros ministro nustatyto „profesinių žinių egzamino“. Tokios profesijos Lietuvoje neįteisina nei vienas įstatymas, nerengia nei vienas universitetas, todėl lieka neaišku, kokių žinių ir įgūdžių reikia šiai profesijai.

Kreipimesi rašoma, kad mokslo tyrėjų studijas ir kvalifikacijos įgijimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, todėl Kultūros ministerija nepagrįstai revizuoja aukštųjų mokyklų diplomais pripažintas profesines žinias, numatydama organizuoti savus „profesinių žinių egzaminus“.

Dar daugiau, nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų mokslinių tyrimų atlikimo tvarką nustatys Kultūros ministras, jiems atlikti reikės Kultūros paveldo departamento leidimų, o apie numatomus tyrimus Departamentas informuos savivaldybių paveldosaugos padalinius.

Atlikę taikomuosius mokslinius tyrimus mokslo tyrėjai Kultūros paveldo departamentui privalės pateikti šių tyrimų ataskaitas ir publikacijų, parengtų remiantis tyrimų duomenimis, kopijas, kurias Departamentas registruos Kultūros vertybių registre.

LDID nurodo, kad jau nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio sistemingai teikė siūlymus ir kvietė taisyti šias netinkamas pataisas – pirma Aplinkos ministrui ir Vyriausybei, vėliau Seimo Aplinkos komitetui – tačiau visi šie siūlymai buvo atmesti.

LDID kvietė atsisakyti pataisų, numatančių Kultūros ministerijos vykdomos visuotinės nekilnojamojo kultūros paveldo taikomųjų mokslinių tyrimų kontrolės įvedimą ir visų tyrėjų, atliekančių šiuos tyrimus privalomąjį atestasvimą Kultūros ministerijoje, nes tai prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, kuris visiems mokslo tyrėjams suteikia teisę atlikti mokslinius tyrimus, tiek fundamentaliuosius, tiek taikomuosius. Drauge siūlyta įstatymu apibrėžti siaurus specializuotus „paveldosauginius“ tyrimus, kuriems būtų reikalingas ypatingas atestatas.

Pareiškime nurodoma, kad tokios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos diskriminuoja ne tik mokslo tyrėjus, bet ir ištisas mokslų sritis, kryptis ir šakas. Nors nekilnojamąjį kultūros paveldą tyrinėja labai įvairios mokslų sritys, šakos ir kryptys, priėmus pataisas tyrimų teisė būtų suteikiama tik archeologams, istorikams, menotyrininkams, architektams menininkams ir statybos inžinieriams. Kitaip tariant, tirti nekilnojamąjį kultūros paveldą būtų draudžiama etnologams, visų socialinių, fizinių ir biomedicinos mokslų sričių specialistams, o technologijos mokslų srityje –aplinkos, chemijos, medžiagų, mechanikos ir matavimų inžinerijos krypčių specialistams. Be visų šių mokslų specialistų šiuolaikinis kultūros paveldo pažinimas ir apsauga apkritai neįsivaizduojami.

Tyrėjus taip pat diskriminuoja pataisose numatyta „teisės pripažinimo“ procedūra: ji būtų taikoma tik užsienio šalių piliečiams, o svetur mokslus baigę Lietuvos piliečiai ir Lietuvos aukštąsias mokyklas baigę specialistai bus diskriminuojami – visų jų profesines žinias egzaminais iš naujo tikrins Kultūros ministras.

Į tai reguodama LDID pastebi, kad įstatymo pataisomis nepagrįstai revizuojami aukštųjų mokyklų gebėjimai parengti mokslo tyrėjus, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos užtikrinti mokslo tyrėjų rengimo kokybę.

Be to, priėmus šias pataisas, kiltų grėsmių paveldui, nes atestuotis taikomųjų paveldo tyrimų ir paveldo apsaugoje galėtų asmenys, neturintys profesinio išsilavinimo šioje srityje.

LDID kviečia deramai apibrėžti „profesinės patirties“ reikalavimą. Dabartinis pataisų siūlymas profesinę patirtį nustatyti pagal „tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis“ yra ypač neskaidrus ir subjektyvus, nes niekaip neapibrėžti nei šie „asmenys“, nei jiems keliami reikalavimai dėl gebėjimų mokyti „dalyvaujančiuosius“.

Galiausia nurodoma, kad būtų neteisėta atestuoti „paveldosauginės ekspertizės“ specialistus pirmiau įstatymu neapibrėžus, kas yra „paveldosauginė ekspertizė“, tuo labiau, kad kituose Lietuvos įstatymuose „ekspertizė“ apibrėžiama aiškiai ir konkrečiai.

LDID pareikškime atkreipiamas dėmesys, kad nepagrįstai skubama priimti šias pataisas – juk nuo 2015 m. Kultūros ministerija rengia naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją.

Dailės istorikų draugija kviečia Seimo narius nepritarti šioms įstatymams prieštaraujančios, mokslo tyrėjus diskriminuojančioms pataisoms ir grąžinti jų projektą rengėjams tobulinti.

Daugiau informacijos:

Pagrindinio komiteto išvados (patikslinta) dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 22, 18, ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3481: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1135166&p_tr2=2

Iliustracijoje: K. Mikšio nuotrauka

Print Friendly

1 thought on “Siūlomos įstatymo pataisos suvaržytų akademinę laisvę, diskriminuotų mokslo tyrėjus ir keltų grėsmę Lietuvos kultūros paveldui”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *