EN
LT
16/05/2016

Court Ruling in the Case Initiated by Vilnius Communities – The Department of Cultural Heritage Did Violate Aarhus Convention

by Locomotive.press

On 9 May, Monday, 4pm, the Board of Judges at the Vilnius District Administrative Court (VDAC) delivered a ruling in the case initiated by Vilnius Communities who filed a lawsuit where it charges the Department of Culture of the Republic of Lithuania with the violation of the Aarhus Convention. The Convention was signed by the UN Economic Commission for Europe and it ensures public right to information, public participation during the environmental planning processes, and the right to go to court if the first two rights are violated.

The communities filed a lawsuit in October 2015 after the Department of Culture refused to provide the information about the Vilnius Old Town Real Estate Heritage Protection (Administration) Plan. (See the comment by the Užupis Community Aministrator and lawyer Rėda Brandišauskienė for more.)

After hearing the case when the Department of Cultural Heritage officially refused to provide access to the information, the Court annulled the Department’s refusal and obligated the Department to provide the communities with the necessary information as stated in their request of 15 June 2015.

As a former member of the State Commission for Cultural Heritage, and of the Workgroup for analysis of the Non-appliance with the Aarhus Convention by the Republic of Lithuania, which has been established by the Prime Minister, I regret all the cultural heritage that has been lost because the public was taken out of the way. It might have been saved with the help of the communities that care about heritage. – Jūratė Markevičienė

The VDAC press release states:

“The Board of Judges ruled out that the historical centre of Vilnius Old Town is a World Heritage Site thus having a special historic and cultural value. The locals and visitors have a right to enjoy a unique cityscape, therefore the Department of Cultural Heritage was obliged to satisfy the applicants’ request and provide them with all the necessary information as it is stated in the Aarhus Convention. The Board also noted that, according to the Aarhus Convention’s objectives and its explanatory documents, the Convention grants the public with the right to access all the information about any stage of the territorial planning and development. The governmental institutions must provide access to the information about how the developments will affect the living environment—i.e., in this case, the historical centre of Vilnius (Old Town).”

Another important point in the ruling is the legal explanation that according to the Constitution of the Republic of Lithuania, Aarhus Convention is effectively a Lithuanian law, therefore if other national laws contradict the Convention, the latter must be held as superior.

Hopefully, the Court ruling in the case initiated by Vilnius communities will affect the judicial practices so that the people’s right to information is no longer violated.

Locomotive.press asked the communities that initiated the case to comment on the Court ruling:

JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ, the representative of the Public Organisation of Žvėrynas Community:

“We are glad that 15 years after the ratification of Aarhus Convention by Seimas and 11 years after the Convention became part of the ES Environmental Law, Lithuania acknowledged that the Convention is applicable to the heritage environments as well. At the same time it is a shame that our institutions had to be forced to acknowledge it only through the court. European heritage and Aarhus Convention specialists were always astounded by the reluctance of Lithuanian institutions of cultural heritage to acknowledge people’s right to their environment whenever the cases of heritage or historic sites are in question. In 2008 the State Commission for Cultural Heritage concluded that Aarhus Convention and other related EU legal acts are not applied in the cases when the cultural heritage and historical sites need to be protected. As a former member of the Commission, and of the Workgroup for analysis of the Non-appliance with the Aarhus Convention by the Republic of Lithuania, I regret all the cultural heritage that has been lost because the public was taken out of the way. It might have been saved with the help of the communities that care about heritage.

RĖDA BRANDIŠAUSKIENĖ, the Administrator of the Užupis Community:

“There are three important things here: application of Aarhus Convention in judicial practice; the acknowledgement of the relevance of Aarhus Convention for the Vilnius Old Town Protection Plan; and the acknowledgement of a violation made by the Department of Cultural Heritage (which had an obligation to prepare a protection plan for the most valuable heritage object of Lithuania). Basically, we won the case.”

Locomotive.press invites all those who struggle with the problem of the availability of information about the environment to share their stories and experiences: info@locomotive.press.

Illustr. Užupis Community picketing against the construction works in 17 Polocko St., Vilnius. Photo: Julius Kalinskas (15min.lt)

Print Friendly
16/05/2016

Teismo sprendimas Vilniaus bendruomenių inicijuotoje byloje – Kultūros paveldo departamentas pripažintas pažeidęs Orhuso konvenciją

Locomotive.press

Pirmadienį, gegužės 9 d., 16 val. Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) teisėjų kolegija paskelbė sprendimą Vilniaus bendruomenių inicijuotoje byloje dėl Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – Orhuso konvencijos) pažeidimo.

Bendruomenės į teismą kreipėsi praėjusių metų spalio mėn. LR kultūros paveldo departamentui atsisakius pateikti visuomenei informaciją, susijusią su Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (tvarkymo) specialiuoju planu. (Daugiau apie tai skaitykite Užupio bendruomenės administratorės, advokatės Rėdos Brandišauskienės komentare.)

Išnagrinėjęs bylą, teismas šį Kultūros paveldo departamento atsisakymą panaikino ir įpareigojo departamentą pateikti 2015 m. liepos 15 d. bendruomenių prašyme nurodytą informaciją tiek, kiek iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebuvo pateikta.

Man, kaip tuometinei Komisijos narei, tyrimo dėl Orhuso konvencijos taikymo darbo grupės vadovei ir sprendimo projekto autorei, labai gaila, kad dėl visuomenės nušalinimo buvo prarasta nemažai kultūros paveldo, kurį gal būtų pavykę išgelbėti talkinant paveldui neabejingoms bendruomenėms. – Jūratė Markevičienė

„Teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus istorinis centras (Senamiestis) yra pasaulio paveldo vietovė, turinti ypatingą istorinę ir kultūrinę vertę, kuri sukuria unikalų kraštovaizdį šioje vietoje gyvenantiems ir besilankantiems asmenims, todėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo departamentas turėjo pareigą patenkinti pareiškėjų prašymą ir informaciją suteikti vadovaudamasis Orhuso konvencijos nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, kaip matyti iš Orhuso konvencijos objekto ir tikslo, taip pat šios konvencijos aiškinamųjų dokumentų, Orhuso konvencija suteikia teisę suinteresuotai visuomenei gauti visą informaciją bet kokioje teritorijų planavimo stadijoje iš valstybės įstaigų apie galimą poveikį jų gyvenamajai aplinkai, šiuo atveju – Vilniaus istoriniam centrui (Senamiesčiui).“, rašoma VAAT pranešime spaudai.

Sprendime svarbus ir teismo išaiškinimas, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Orhuso konvencija yra Lietuvos įstatymas, todėl, jei kiti nacionaliniai įstatymai prieštarauja Konvencijai, turi būti taikomos Konvencijos nuostatos.

Tikimasi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtas sprendimas šioje byloje prisidės prie teismų praktikos formavimo ginant visuomenės teisę į informaciją.

Locomotive.press redakcija paprašė bylą iniciavusių Vilniaus bendruomenių  pakomentuoti teismo sprendimą:

VO Žvėryno bendruomenę atstovavusi JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ:

„Džiugu, kad pagaliau, po 15 metų nuo tuo to laiko, kai Seimas ratifikavo Orhuso konvenciją, ir po 11 metų nuo tada, kai Konvencija tapo ES aplinkos teisės dalimi, Lietuvoje pripažinta, jog ji taikytina ir paveldo vietovėms. Drauge gaila, kad valdžios institucijos pačios to nepadarė, todėl prireikė teismo sprendimo. Paveldo apsaugos ir Orhuso konvencijos specialistus Europoje visada stebino Lietuvos kultūros paveldo valstybinės valdžios institucijų vengimas pripažinti visuomenės teises į aplinką, jei ta aplinka yra istorinė vietovė, senovinis kraštovaizdis. Tai, kad Orhuso konvencija ir kita atitinkama ES teisė nėra taikoma Lietuvos Respublikos kultūros paveldo ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugoje, dar 2008 m. savo sprendime dėl Orhuso konvencijos taikymo konstatavo Valstybinė kultūros paveldo komisija. Ji pasiūlė nemažai priemonių būklei gerinti, tačiau iki šiol nei viena iš jų nėra įgyvendinta. Man, kaip tuometinei Komisijos narei, tyrimo dėl Orhuso konvencijos taikymo darbo grupės vadovei ir sprendimo projekto autorei, labai gaila, kad dėl visuomenės nušalinimo buvo prarasta nemažai kultūros paveldo, kurį gal būtų pavykę išgelbėti talkinant paveldui neabejingoms bendruomenėms.”

Užupio bendruomenės administratorė RĖDA BRANDIŠKAUSKIENĖ:

„Svarbūs trys dalykai: Orhuso konvencijos taikymas praktikoje, Orhuso konvencijos aktualumo senamiesčio apsaugos specialiojo plano atžvilgiu pripažinimas, Kultūros paveldo departamento įvykdyto pažeidimo (rengiant vertingiausio Lietuvoje pasaulio paveldo objekto apsaugos dokumentą) pripažinimas. Iš esmės bylą laimėjome.”

Susidūrusius su informacijos aplinkos klausimais neprieinamumo problema, Locomotive.press redakcija kviečia pasidalinti savo patirtimi. Susisiekti su redakcija galima el. paštu: info@locomotive.press

Iliustracija: Užupio bendruomenė piketuoja dėl statybų Polocko g. 17, Juliaus Kalinsko / 15min.lt nuotr.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *